Barakuda

Vargas su moterimis

Atvykęs į pakrantę jis pirmiausia pastebėjo žydrus vandenis ir šviesų, švarų smėlį. Išsidraikę tarp palmių stovėjo šiaudiniai nameliai, dauguma be langų, vien tinklais nuo odų.
Tolėliau, greta vandens žydrynės į dangų kilo pilkšvas ugnies dūmas, sklido darbukos muzika, girdėjosi džiaugsmingi žmonių šūksniai ir juokas.

Gideonas žygiavo tiesiai pro juos stebėdamasis, kad mato ne narkotikų ir alkoholio apsvaigintus jaunus žmones, bet pramogaujančias moteris ir vaikus, keletą senių ir darbuką mušančius hipius. Vykdamas link pakrantės mintyse dėliojosi makabrišką Ausmos draugų paveikslą ir šiam regint draugiškus veidus jautė kaip jo įsitikinimų burbulas bliūkšta.

Praeiviai į jį smalsiai ir atvirai žvilgčiojo, keletas vaikų nedaug trūko, kad vožtųsi ant nosies atsitrenkę jam į kojas. Juos sulaikęs jis nužvelgė įrudusius veidukus ir paleido, šie juokdamiesi nubėgo šalin.

Ar galėjo Antonis suklysti? Gidoenas pateko į šeimos šventę, o juk ne to jis ieškojo. Jis tikėjosi Ausmos, šokančios tarp apsinešusių draugių, geriančių kokteilius už jo pinigus ir kvatojančių iš to, koks jis patiklus mulkis. Kiekvienas jo žingsnis buvo smelkiamas dviprasmiškų emocijų.

Jis be paliovos dairėsi, žmonių vis plūdo nuo namelių daugiau, tirštėjo, per balsų maišalynę nebuvo galima išskirti balso savininko.

Ryte Gideonas bandė Ausmai prisiskambinti, bet kaip ir praeitą kartą, nepavyko, jos telefonas buvo išjungtas.
Už tai, kad jis metęs visus planus, turėjo skristi per vandenyną, jog pasigautų vieną nepaklusnią moterį, ji turės atsakyti. Dar niekada jam neteko dėl nieko taip stipriai stengtis.

Žmonės prie vandens prasiskyrė. Vaikai lakstė pirmyn atgal genami bangų. Spygavo ir juokėsi.

- ...o geriausia, kai pajunti pirmuosius spyrius, - Gideonas sustojo priešaky išvydęs glaudų moterų ratelį. Jos sėdėjo ant akmenų, kojas sumerkusios į vandenį.
Sena havajietė  laikė delną Ausmai ant pilvo, pastaroji mąsliai šypsodamasi ją stebėjo.
Šalimai Ausmos sėdinti moteris ant kelių laikė mažą berniuką, jis žaidė su motinos plaukais, kukavo. Kitos įdėmiai klausėsi anų dviejų pokalbio.

- Tiesa, kad pojūčiai skiriasi? - paklausė Ausma, - girdėjau sakant, jog vienoms primena drugelių plazdenimą pilve. Kitoms kanopų dundesį.

- O taip - senuolė atitraukė gumbuotą ranką, - kai laukiausi Luanės maniau, kad pilve apsigyveno dramblys.

Viena moteris nusijuokė.

- Kad ir dramblys. Norėčiau pajusti, - Ausma pavydžiai patempė lūpas.

- Vieną dieną teks. O dabar mėgaukis likusiomis moterystės dienomis. Patikėk, kai sūpuosi kūdikėlį ant rankų, tavo dienos jau bus suskaičiuotas. Gyvensi vaiko ritmu. O bemiegėmis naktimis svajosi apie akimirkas, kai buvai niekieno nevaržoma.

- Jūs taip tik sakot. Gąsdinat.

- Meilute, užauginau viena dvi dukras ir būrį anūkų. Manai nežinau ką reiškia motiniški vargai?

Ausma nudelbė žvilgsnį į šalį.

- Ei, Ausma? - jai į šoną bakstelėjo moteris šalia.

- Hm?
- Vienas vyras į tave žiūri.

Moteris lėtai nusuko akis nuo kaimynės ir pasižiūrėjo tiesiai į Gideoną. Jei Gideonas ir galėjo apibūdinti emociją, šmėstelėjusią jos išplėstose akyse, tai buvo panika.

- Ten tavo kāne*? - kuo ramiausiai paklausė senutė Ausmos.

*vyras, sutuoktinis, moters mylimasis ir pan.