Barakuda

In ir jang arba arbatos ceremonija

- Prašom, - Ausma pakvietė Gideoną vidun.

Jam žengiant pro buto duris jis turėjo pasisukti šonu, kad petimi nekliudytų Ausmos.
Ausma užsimerkė. Medienos, romo ir muskuso aromatas nuvilnijo paskui vyrą, žengiantį į buto vidų. Keikė save, kad jai patiko šis kvapas, neapkentė Gideono, kad kvėpinosi tokiais gardžiais kvepalais. Jis jų nenusipelnė.

- Kas čia? - išgirdo klausiant Gideoną.

Užrakinusi duris ji susigretino su juo. Jo ištiesta ranka rodė į laisvą grindų plotą prie lovos. Dvi, viena priešais kitą buvo padėtos ryškiaspalvės pagalvėlės su kutais kampuose. Per vidurį stovėjo mažas alyvų spalvos staliukas su dviem puodeliais arbatos, vienas buvo kūno spalvos ir turėjo aselę penį su stora galvute viršuje. Kitą Ausma nusipirko visai neseniai, jis buvo baltas, porcelianinis ir išlinkęs tarsi nėščia apatinė moters kūno dalis. Pamanė, pašmaikštaus truputį.

- Nusprendžiau surengti nedidukę chanoyu, - valiūkiškai šyptelėjo Gideonui laikydama rankas už nugaros, palinkusi į priekį. Iš kuodo išsprūdusios sruogos maskatavo palei veidą.

- Ką taip?

- Arbatos ceremoniją. Nesijaudink, - kai Gideonas paniuro, puolė raminti, - nesilaikysim visų tradicijų kaip pridera. Tiesą pasakius, - ji susiraukė, - ceremonija nepavyktų su tuo, ką turiu. Na nesvarbu. Nagi sėsk, - prisilietė prie jo tricepso, ragindama eiti.

Gideonas negalėjo patikėti, kad Ausma siūlo jam sėstis tiesiog taip ant grindų. Ne. Ant kažkokios pagalvės. Ir gerti arbatą iš pimpalo pavidalo indo. Jis žvilgtelėjo į moterį, ši šypsojosi plačiau, jam teko tvardytis, kad neatsakytų tuo pačiu. Ausma taip meistriškai šaipėsi iš jo, kad negalėjai atskirti, kur pajuoka, o kur moteriškas dėmesingumas.
Jau ketino Ausmai atkirsti, kad jis liksiantis stovėti, jai nepavyks jo apmulkinti. Tačiau paskutinę sekundę persigalvojo. Reikšmingai kilstelėjęs antakį linktelėjo Ausmai ir atsisėdo, kur prašomas. Jis tvirtesnis negu ji mano.

Ausma patenkinta įsitaisė priešais. Žiūrėdama Gideonui į akis plaštaka pristūmė jam gėrimą. Vyro antakio galiukas truktelėjo. Ausmai norėjosi juoktis matant jo augantį nirtulį.

- Tikiuosi geri šalavijų arbatą? - apglėbusi savo puodelį delnais paklausė.

- Nesu išrankus arbatoms.

Jų abiejų akys spindėjo.
Karščiu.

- Tai labai gerai.

Ji specialiai pasirinko šalavijus. Prisiminė paslėptą natą jo kvepalų sudėty.

- Ant žemės geriu arbatą. To man dar neteko daryti, - tarė Gideonas.

- Stengiausi sukurti kuo jaukesnę aplinką, - Ausma dėjosi nepastebinti jo kandžių gaidelių tone.

Gideonas žybtelėjo į ją akimis:

- Puodeliai, be abejo, buvo pasirinkti ne atsitiktinai?

- Tu labai pastabus. Tiesa. Pagal chanoyu tradicijas ugnis simbolizuoja jang, vanduo in. Kadangi neturiu žaizdro, privalėjau improvizuoti, - kilstelėjo savo puodelį, - in, - bedė pirštu į jo, - jang.

- Labai akivaizdu.

- Mhm, - papūtė arbatos paviršių, šis suraibuliavo.

- Dar reikia tokio... - rodės Gideoną ištiks traukuliai bežiūrinį į jo penį-puoduką, - paieškoti, - išspaudė ir timptelėjo lūpų galus viršun. Anaiptol ne smagiai.

- O, - nutęsė, - aš turiu visokiausių gėrybių.

Gideonas menamai nusijuokė, bet Ausmai vis tiek patiko tas garsas.

- Nustebčiau, jei neturėtum.

Ausma gurkštelėjo arbatos, karštas skystis nuslysdamas gerkle degino. Gideonas saviškės nelietė ir Ausma nesitikėjo, kad bus kitaip.

- Kaip sekėsi vestuvėse? 

Jei Gideonas nustebo, kad ji žino, tai neparodė. 

- Iš kur išgirdai apie vestuves?

- Visas internetas pilnas nuotraukų.

- Gūglinai mane? 

- Tik norėjau sužinoti, kas tu per žmogus. Gven truputį pasakojo, bet vis tiek. Norėjau pati pamatyti, - nuleidusi puoduką, Ausma atstatė krūtinę, bandė primesti, jog yra savimi užtikrinta.

- Štai kaip.

- Neatsakei į klausimą.

- Vestuvės buvo puikios, Ausma, - pabrėžė jos vardą, - manau, veltui aušinam burną niekais. Ką nusprendei dėl kūdikio?

Ausma mintyse nusikeikė.