Barakuda

moteris iš nežinomos šalies

Restoranas į kurį jie atvažiavo Coconut Grove rajone buvo ištaigingas, su žalsvu akcentu, juodmedžio stalai nuo saulės spindulių net žvilgėjo.
Jiedu įsitaisė pačiame salės kampe, taip paprašė Gideonas ir Ausma neklausinėjo kodėl, jis nenorėjo, kad juodu kas nors pamatytų drauge, jog pasklistų kalbos apie Gideono meilužės nėštumą. Nesvarbu, kad tarp jų iš tiesų nieko nebuvo.
Pasiekus stalelį Ausma paprašė sėstis prie sienos, arčiau milžiniško gėlių vazono, kad šis ją užstotų nuo praeivių akių. Jai įsitaisius, Gideono akyse regėjo dėkingumą.

Jiems užsisakinėjant Ausma norėjo kandžiai įgelti, pašmaikštauti, kad bijo, matai, su ja rodytis viešumoje, bet jai atsisakant su juo važiuoti pavalgyti, kaip užsispyręs mulas nenusileido ir vis tiek ją vežėsi. Jis buvo permainingas tarsi Floridos oras. Bet ji susilaikė. Iš Gideono įsitempusių pečių suprato, kad pajuokauti galės vėliau.

- Papasakok man truputį apie save, - pateikus padavėjai užsakymus jis atsirėmė sunertomis rankomis į stalą, - noriu tave geriau pažinti. Vis tik esi mano vaiko motina.

- Ką nori žinoti? - Ausma atsisėdo lygiai taip pat kaip vyras.

- Na pavyzdžiui, kuo realiai užsiimi gyvenime? Ar ką nors mokeisi? Sakei gyvenai Nyderlanduose.

Ausma nustebo, neprisiminė jam minėjusi Nyderlandus.

- Taip, - atsakė nuvydama sumišimą. Ir kada jiedu spėjo pasikalbėti apie jos laiką Olandijoje, negalėjo suvokti, - bet iš pradžių metus laiko gyvenau Anglijoje. Po to su mainų programa išvykau. Esu baigusi meno istorijos studijas. Tiksliau, pirmąją pakopą. Į magistrantūrą nestojau, nes antrame kurse supratau, kad man neįdomu. Sritis buvo ne man.

- O kitur stoti nesugalvojai?

- Nusprendžiau pailsėti nuo mokslų, - kiek susigėdusi savo lengvabūdiškumo atsakė.

- Pakeliauti? - Gideonas išlenkė antakį.

- Visada keliavau. Bet tam tikra prasme taip. Nutariau, jog man gana farširuoti smegenis vadovėline medžiaga ir metas susipažinti su pasauliu gyvai.

- Ką tada darei? Išvykai į Indiją?

- Ne, - papurtė galą, - Indija buvo vėliau. Iš pradžių dirbau Olandijoje renginių organizatore. Tokia maža įmonė ieškojo jaunų žmonių ir kaip tik pasitaikiau aš.

- Spėju, ilgai neužsibuvai.

Ausma kreivokai šyptelėjo.

- Tu teisus. Darbas, nors nebuvo monotoniškas, mane vargino. Renginių būdavo daug. Visur sunku suspėti. Visai kaip dabar. Tik, kad atsakomybė didesnė. Todėl po dviejų mėnesių išėjau. O tada į Afriką.

- Afriką? - Gideonas nuoširdžiai nustebo.

- Taip. Malyje Timbuktu mieste savanoriavau. Mokiau vaikus anglų kalbos.

- Nebijojai vykti į Afriką?

- O ko ten bijoti? - ji irgi nusistebėjo, -  žmonės ten neturi ko prarasti. Jie geri ir nuoširdūs. Labiau išsigąsčiau europiečio. Ar amerikiečio. Mes vienodai pamišę dėl materializmo. To, ką turi kiti, gviešiamės sau. 

- Sakai, kad mes blogesni? - Gideonas atsilošė į kėdės atramą.

- Daug blogesni.

- Tarkime, - nežymeliai krestelėjo galva žemyn, - tai kada atsirado Indija?

- A, Indija. Joje buvau dar prieš baigiant studijas, - Gideonas eilinį sykį priblokštas išplėtė akis, - pirmą kartą išvykau su drauge į Kolkatą, miestą vakarų Bengalijoje, būdama dvidešimt vienerių. Tuo metu man buvo jogos fazė. Ten vykome jos mokytis. Be to, iš ten skėtis. Deivė Kali.

- Ta mėlynodė keturiomis rankomis?

- O taip. Tai ne bet kokia dievybė, o labai galinga. Tarsi motina gamta, įkūnija pragaištį ir motinišką atjautą.

- Kaip moteris. Švelni, bet įskaudinta pasielgia žiauriai.

- Mm, tu išties nuovokus.

- Taigi... - jis prirėmė ją akimis, - tavo kelionės. Iš kur gaudavai pinigų joms? Tave kas nors finansavo?

- Ne. Uždarbiaudavau nuvykusi.

Pristatė jų gėrimus. Ausma paragavo nealkoholinės pina kolos, buvo kiek per rūgšti. Še tau, kad nori prabangus restoranas.
Gideonas buvo užsisakęs paprasto stalo vandens ir jo nelietė. Skvarbiomis tamsiai rudomis akimis analizavo Ausmą. Ir ką jis bando įžvelgti, ji negalėjo suprasti.

- O kaip atsidūrei Valstijose? Dar viena smalsi užgaida?

- Galima taip pavadinti, - patrynusi lūpas ji pamaišė šiaudeliu stiklinės apačią, - ketinau keliauti po visą Šiaurės Ameriką.

- Įdomu.

- Bet neturėjau iš ko, todėl atvykau į Majamį padirbėti. Gavosi, kad įstrigau, nes puse pinigų suryja buto nuoma. 

Gideonas dėl buto nusprendė patylėsiąs.

- O tada sužinojau, kad laukiuosi.

Užuomina Gideonui buvo aiški, nėštumas sugriovė Ausmos planus, dabar ji buvo įkalinta su vaiku ir... juo.   
Kaip mėgstančiai bastytis po pasaulį, Ausmai turėjo būti sunku priimti sprendimą sutikti su Gideono sąlyga pasilikti gyventi Amerikoje visam laikui. Įdomu, ar sugebės ištesėti jam duotą žodį ir elgtis kaip pavyzdinga motina, ar visgi gavusi Gideono paramą, tiesiu taikymu kels sparnus.

- Iš kur esi kilusi? - nusprendė pakeisti temą.

- Lietuvos.
- Kur?
- Lietuvos. Parodysiu tau tuoj, - išsitraukusi išmanųjį telefoną Ausma atsidarė google žemėlapius ir nustačiusi, kad matytųsi visa Europa bedė pirštu, - štai čia. Mano gimtoji šalis.

Gideonas pasilenkė, kad matytų. Valstybė buvo nedidukė, kone nepastebima. Jis net nežinojo, kad tokia egzistuoja.

- Moteris, iš nežinomos šalies, - tarė Gideonas vėlei pasižiūrėdamas į Ausmos veidą. Šįkart jiedu sėdėjo arčiau. Jo sulenkta ranka buvo ant stalo, abu pasilenkę skverbėsi akimis į vienas kito sielą.

- Ne iš nežinomos. Ji tik tau ir daugumai amerikiečių negirdėta. Jums reikėtų pasimokyti geografijos. Nieko neišmanot apie pasaulį, - Ausmos kaktoje susimetė menkutė raukšlė, Gideonas po jos kairiuoju antakiu, linkyje, pastebėjo išblukusį apgamėlį. Stebėjosi, kaip anksčiau jo ten nematė.

- Supykai, - jis konstatavo.

- Susierzinau. Kiek manęs paklausia iš kur esu, visada spokso buku žvilgsniu. Kartais net pasakius, kad esu iš Europos, dėbso kaip avinas į naujus vartus. Ir ką tie žmonės gyvenime veikia, kad šitaip neturi nuovokos?

- Galbūt jiems įdomesni kiti dalykai.

Ausma pervertė akis:

- Prašyčiau. Nereikia jų ginti. Tie žmonės tiesiog kvaili.

- Sakai, kad aš kvailas?

- Ne, tu viso labo... - ji išvydo Gideono šypsnį veide, tamsios akys žibėjo, - bandai priversti mane pasijusti blogai?

- Kodėl gi? Tai tu taip pagalvojai. Aš stengiuosi palaikyti pokalbį.

- Na tai gal verčiau tada apie save papasakok. Vaiko tėve, - moteris  išaukiančiai išrietė kaštoninį antakį.

- Vėliau, Ausma.

- Ką? - ji išpūtė akis, - kodėl negalima dabar? Turim laiko.

- Prižadu, kai atvyksi į Kaliforniją, sužinosi apie mane daugiau. Dabar dar norėčiau šiek tiek pasiklausyti apie tave.

- Ne, - ji atsilenkė į atlošą.

- Ne? - lėtai ištarė Gideonas.

- Jei tu gali atsisakyti, galiu ir aš, - ji pakreipė kaklą, staiga labai susidomėjo vaikštančiais padavėjais, -  nuo rytojaus aš bedarbė, - jis žiojosi užuojautos žodžiams, - pagaliau.

Gideonas atsiduso. Jis tikrai niekaip neperprato šios moters.