Barakuda

Vizitas pas ginekologą

Jiedu turėjo pasimatyti tik po kelių dienų, bet štai jie čia, jos ginekologo kabinete ultragarso pagalba ekrane stebėjo savo dar negimusį, jos įsčiose augantį vaiką.
Ausma nenorėjo, kad Gideonas vyktų kartu. Jam pasirodžius prie jos durų ir pareiškus, kad jis ketina apsilankyti pas gydytoją kartu su ja, pasitaršiusi plaukus Ausma abejingai atsakė:

- Nežinau. Kažkaip per intymu. Juk visgi stebėsim mano gimdą.

- Nesuprantu, tu juokauji ar ne, - nusiėmęs nuo saulės akinius Gideonas įrėmė į ją žvilsgnį.

Ausma apsuko plaukų sruogą apie pirštą, dėjosi nekaltų nekalčiausia moterimi pasaulyje:

- Tačiau kai pagalvoju geriau... tu juk vaikelio tėtis. Negaliu būti tokia žiauri. Žinai ką, padarysiu išimtį. Gali vykti su manimi.

Gideonas nusijuokė. Kaip visad – ne iš linksmumo.

- Tu juk atsimeni, kad mes pakankamai artimai ištyrinėjom vienas kito kūną? Todėl gali atsikratyti drovumo. Nes jis ne laiku ir ne vietoje.

- Vien už tai, ką čia pasakei, galėčiau įsižeisti. Bet, - pervertė akis, - kaip sakiau, tu vaikelio tėtis, tad tiek to. Leidžiu tau važiuoti.

- Tu rimtai?

- Žinoma, - suulbėjo saldžiausiu medumi pagardintu tembru.

Papurtęs galvą Gideonas nusileido jos gyvenamo namo laiptais:

- Tu išvesi mane iš kantrybės. Prisiekiu. Tikrai išvesi.

Todėl štai jie buvo čia.
Gydytojas pamatęs Gideoną, paslaptingąjį Ausmos vaiko tėvą, reikšmingai žvilgtelėjo į pačią Ausmą, gulinčią ant baltos apžiūrų kėdės, bet nuo komentarų susilaikė. Ausma buvo jam be galo dėkinga, gyvenime nepamirštų gėdos, patirtos gydytojui užsimenant, kad laikė ją betėve motina, kartą suvedžiota ir pamesta. Ar dar blogiau. Palaidūne. Kokia ji iš tiesų ir buvo, bet juk nebuvo būtina visam pasauliui to skanduoti. Užteko, kad ji viena tai suprato.

- Kūdikis vystosi kaip pridera. Nematau dėl ko būtų verta nerimauti. Ateičiai išrašysiu vitaminų, kuriuos galėtumėte pagerti pora mėnesių. Kitos geria visą nėštumo laikotarpį, bet priklauso nuo poreikio. Jeigu jūsų mityba pilnavertė, neturite sveikatos sutrikimų, miegat kiek reikia ir kasdien judate, tuomet su jumis neturėtų kilti nesklandumų, dėl kurių papildomai privalėtumėt gerti papildus. O kaip išsiaiškinome, jūs sveika, tai vitaminai, jei tik labai norėsite.

- Ačiū, gydytojau, - Ausma perėmė iš jo servetėlę, su kuria buvo valomas gelis nuo pilvo.

- Ar tėveliui yra kokių klausimų? – gydytojas dirstelėjo per akinukų viršų, berašydamas, į Gideoną. Šis stovėjo Ausmai iš šono, pasilenkęs per ją stebėjo monitorių, kuriame regėjosi jų vaikas. Tiksliau tai, kas turėjo jį priminti, nes Ausmai jis vis dar tebuvo pupos dydžio gniužulėlis.

- Ar jai galima keliauti oru? Ar tai saugu? – paklausė Gideonas galiausiai šiaip ne taip atplėšdamas akis nuo ekrano.

- Be abejo. Iki trisdešimt šeštos nėštumo savaitės skrydžiai lėktuvu galimi, vėliau jau ir pati moters būklė nebeleidžia. Tačiau siūlau nepiktnaudžiauti skraidymais. Jei tik labai būtina. Nes vis tiek visada išlieka rizika susidaryti kraujo krešuliams ar aukštam spaudimui, o to nėštumo metu mes nenorime. Net jei moteris iš pažiūros atrodo sveika ir niekuo nesiskundžia, nežinia kaip ten pakilus gali kūnas sureaguoti.

Ausma pažvelgė į Gideono suakmenėjusį veidą ir atsisukdama į gydytoją pridūrė:

- Bet kol nėštumas ankstyvas, tikrai nieko tokio skristi. Jūs tai norėjote pasakyti, daktare?

Jis kilstelėjo akis nuo rašomo lapelio, Ausma reikšmingai jam nusišypsojo, subtiliai pakreipdama galvą į Gideoną. Gydytojas nuleido ranką su parkeriu ir atvirai pasižiūrėjo Gideonui į akis:

- Taip. Mano mintis buvo, kad vengtumėt skrydžių likus porai mėnesių iki gimdymo. O šiuo metu, galit laisvai sau keliauti.

- Nuostabu, - Ausma išsišiepė, - manau, gydytojas jau viską mums paaiškino. Galime eiti, - nuleidusi palaidinę ji pabandė gracingai atsitiesti, bet nepavyko, neišlaikiusi pusiausvyros loštelėjo atgal.

- Atsargiai, - Gideono ranka prigludo prie jos nugaros. Šilta, tvirta ranka.
Jam švelniai stumiant ją viršun, ji galiausiai atsisėdo.

- Dėkui, - iš gėdos Ausma nuraudusi nuleido galvą žemyn. Palaidi plaukai bent kiek dengė jos pasikeitusią išraišką.

- O kas liečia seksą, tai galit juo laisvai užsiimti. Tik nepersistenkit su pozomis, - lyg tarp kitko, su linksmomis gaidelėmis balse, užsiminė gydytojas.

Ausmai norėjo prasmegti skradžiai žemę. Ką ji ten sakė, kad džiaugiasi gydytojo diskretiškumu? Ji atsiima žodžius.

- Žinosim, - už juos abu atsakė Gideonas. Jo ranka po lėto atsitraukė nuo Ausmos nugaros.

Jiedu atsisveikino su gydytoju. Gideonas sulankstęs lapelį įsikišo jį į džinsų kišenę. Jiems einant klinikos koridoriumi Ausmai ausyse rezonavo paskutiniai gydytojo žodžiai. Kaip jis taip galėjo? Ausma negalėjo į Gideoną pažvelgį, jai buvo taip nesmagu.

- Prašom, - Gideonas pravėrė jai lauko duris.

- Mhm, - ji išėjo, - dėkui.

O dar kelionė automobiliu. Ji suspaudė lūpas. Norėjosi numirti.