Barakuda

Prastos naujienos

Jį siutino kiek kvailių dirbo jo agentūroje. Po rytinio susirinkimo turėjo atleisti sekretorių, nes tas pasirodė esantis nekompetetingas avigalvis, sugebėjęs pražiobsoti jiems į rankas numestą pasiūlymą. Ne gana to, kai paliepė personalo skyriui pradėti naujo padėjėjo paieškas, į jį buvo žiūrima kaip į nevisprotį. Jų subines išgelbėjo laiku pasirodęs Oliveris, kuris viską paaiškino. Kaip kokiems mokinukams, o ne vienos didžiausių nekilnojamojo turto agentūros darbuotojų Šiaurės Amerikoje.

Įtemptą popietę dar labiau sugadino motinos žinia. Ketina paankstinti vestuves. Net neprašo, bet reikalauja, kad Gideonas atvyktų jos aplankyti į Avaloną, sudalyvautų šeimos fotosesijoje. Kokios šeimos? Jo motina namus paliko jam dvylikos, su pirmuoju kavalieriumi paspruko į Paryžių, susituokę dvejus metus bastėsi po pasaulį. Išardė šeimą, pamiršo vaiką ir dabar drįsta jam priekaištauti, kad jis nemyli motinos. Jei ne Alicija, jis nieku gyvu nesilankytų Avalone, bet jo mažylei sesutei reikėjo brolio paramos. Gabriela Hermandez buvo graži moteris, tačiau kaip motina niekam tikusi, todėl Gideonas stengėsi trūkumą motinos meilės Alicijai kompensuoti savo dėmesiu ir palaikymu. Turbūt vargšelė pergyvena mamai vėl ištekant. Pokyčiai paauglės merginos gyvenime nieko gero neatneša.

- Nesinervuok. Tavęs visi šiandien bijo, - ramdė draugo įsiutį Oliveris.

Gideonas nustojo marširavęs po kabinetą ir pasižiūrėjo iš antro aukšto į apačioje zujančius darbuotojus. Kas į jį dėbsojo, iškart nusisuko. 

- Tegul bijo, - atsisegė dvi pirmąsias marškinių sagas, jautė kaip trūksta oro, - gal pasistengs kitą kartą nesusimauti.

- Kas tau šiandien pasidarė? Niekad ant jų taip nešėlai. Kaltas ne vien buvęs padėjėjas. 

Gideonas nesmagiai pasižiūrėjo į Olį, šis kaip visada puikiai perprasdavo draugą.
Apėjęs aplink stalą sukrito į odinį krėslą. Atsidusęs atsivertė aplanką, šio mėnesio pardavimo duomenys. Sugnybęs nosies kuprelę užsimerkė stengdamasis negalvoti apie skrydį į Avaloną. 

- Motina tekės ne po trijų mėnesių, bet poros savaičių. 

- Ką?! - Olis išplėtė akis, - šūdas, - persibraukė delnu per lūpas.

- Taigi.

- Ką darysi? Turiu omeny... vyksi? 

- O kas belieka? Nenoriu užkrauti Alicijai suaugusiųjų naštos. 

Oliveris priėjęs įsitaisė į krėslą priešais Gideoną.

- Kaip manai, ji ilgai su juo tvers? 

- Mama? - Olis linktelėjo. Gideonas pamąstė ir kurį laiką nežinojo kaip atsakyti. Mamos santykiai niekada ilgiau penkerių metų netrukdavo. Išimtis buvo jo tėvas, bet su juo Gabriela liko tik todėl, kad dar neturėjo statuso visuomenėje ir pinigų. Kai išmelžė tėvą, pametusi pabėgo pas kitą turtingą kavalierių, dėdę Alariką, tėvo geriausią draugą. Jau nebe geriausią, pasitaisė, - ne, pasižais pora metų, o tada išmes kaip šiukšlę. Kaip ir visus kitus vyrus savo gyvenime.

Gideonas bandė žiūrėti į diagramas, tačiau skaičiai lyg tyčia nelindo į galvą. Mąstė apie seserį, motiną, jos vestuves ir vargšą tėvą, namie sėdintį bei šeriantį papūgas. Kadaise buvęs vienas didžiausių laivybos pramonės šulų, dabar jo tėvas visuomenėje buvo žinomas kaip buvęs Gabrielos sutuoktinis. Per tą moterį jis neteko statuso, garbės, orumo. Tėvas po motinos daugiau niekada nevedė, nors moterų aplink jį nuolat sukdavosi tuntais. Jam buvo gaila savo seno tėvo, kuris nepaisant dar tvirto kūno, savo esybe buvo suvytęs kaip pernykštis rudens lapas. 

- Kada nors jai atsibos gaudytis to, ką ji dabar vaikosi, - tarė Olis, - ir norės sėslumo. Šeimos.

- Kurią jau seniai prarado.