Barakuda

Vakarėlis jachtoje

Saulei einant prie laidos jie plaukiojo Malibu pakrante. Iš jachtos plyšavo girtų žmonių dainavimas ir per garsiai leidžiama muzika. Denyje susirinkę vyrai ir moterys malšino troškulį alumi bei kokteiliais, merginos šoko ir staipėsi jas stebintiems vyrams. Vieni vyrai tarpusavyje kalbėjosi, kiti nusičiupę pora merginų glamžėsi ant minkštų sofų ir fotelių. Ore sklandė jūros druskos ir keptos mėsos kvapas.

Iš pradžių Ausmai buvo visai smagu. Niekas į ją nekreipė dėmesio, nes palaikė viena iš merginų, o Gideonas ją visur lydėjo ir kol kalbėjosi su žmonėmis, ji turėjo progą šiek tiek pasijusti turtinga. Ragavo skanų maistą ir nors negalėjo gerti alkoholio, tenkinosi gardžiais limonadais.

Tačiau kuo vakaras tamsėjo tuo darėsi vis blogiau ir blogiau, o kai galiausiai visai sutemo jai buvo mažų mažiausiai negera ir koktu nuo vaizdų. Pavargusi, nežinia, kad buvo nėščia ar kad visą dieną pradirbo, ji atsitraukė į jachtos pakraštį, kur atsirėmusi į turėklus galėjo stebėti vakarėlio sūkurį. Jame merginos be liemenėlių rangėsi viena ant kitos, trynėsi vyrams į klynus, kitos leido visiems matant kišti rankas sau į tarpkojus. Baisiausia, kad niekam tai nerūpėjo. Tarsi būtų įpratę prie tokių vaizdų.
Ausma stebėjo Gideoną, kaip natūraliai jis pritapo šioje aplinkoje. Jis buvo išties sutvertas tokiam prašmatniam, aštrių pomėgių pritvinkusiam gyvenimui. Stovėjo ant denio plaikstomais vėjo baltiniais, plaukai pasišiaušę, juodos kaip angliukai akys spindėjo net iš tolo. Jis juokėsi su kitais vyrais, gurkšnojo alų ir žiūrėjo į praeinančias moteris taip kaip miestiečiai žiūri į bulvare lesalo ieškančius balandžius - atvirai ir be didelio susidomėjimo.
Kartais, kai kas nors jam kažką pasakodavo, jis susirasdavo ją akimis ir tuomet jie ilgai vienas kitą stebėdavo. Tas žvilgsnis Ausmą stingdydavo ir versdavo jaustis keistai.

Mėnuliui nuslinkus vandens paviršiumi jie nuplaukė tolyn nuo kranto, toliau link Santa Katalinos salos.

Ausma kelis kartus užsimanė į tualetą ir jai teko praeiti pro kajutes, kurių verčiau nebūtų akyse regėjusi. Iš vidaus girdėjo moterų klyksmus ir vyrų nepadorius žodžius, odos pliaukšėjimą ir juoką. Nevaldomas seksas supo ją iš visų pusių, tad Ausma tik gūžėsi į save ir traukėsi nuo naktinio sąmysio kuo toliau.
Suprato, kad taip turtingi žmonės linksminasi. Juk teko skaityti internete, Gven jai pasakojo, bet niekada nemanė, kad žmonės išties taip atvirai ir nevaržomai elgiasi. Garbingi, įtakingi žmonės nakties šešėlyje buvo tarsi laukiniai, primityvūs ir gaivališki.

Prie Ausmos niekas nelindo, bet ji spėjo, kad tik todėl, nes ją be perstojo stebėjo akylos Gideono akys. Gašlių vyrų žvilgsnių ji susilaukė, tačiau nei vienas jos nedrįso paliesti. Ir ačiū Dievui, Ausmai nuo jų buvo bloga.

...

Ji stovėjo apatiniame denyje prie turėklų ir stebėjo siūbuojančias Ramiojo vandenyno bangas, kai už nugaros išgirdo žingsnius. Jos širdis šoktelėjo viršun ir ji staigiai apsisuko. Gideonas stabtelėjo išvydęs išplėstas iš siaubo akis. Ausma uždėjo ranką ant krūtinės ir trūksmingai atsikvėpė. Akyse švietė baimės ir isterijos ašaros.

Vyro išraiška iš nustebusios virto akmenine kauke. Priėjęs artyn atsirėmė rankomis į turėklus ir nužvelgė ją. Buvo išgėręs, žvilgsnis miglotas.

- Dabar supranti, kodėl nenoriu, kad viena šlaistytumeisi kur nori?

Jis ką, atsivedė ją į laivą, kad ji pasimokytų kaip nesielgti? Ausma supykusi norėjo tėkšti jam per veidą.

- Niekada nelikčiau su tokiais žmonėmis viena. Net į kalbas nesileisčiau. Kuo tu mane laikai?

- Bandau tave apsaugoti.

- Nuo ko? Nuo šitų? - ji pakėlė ranka į viršų, iš kur girdėjosi uliavojimai, - nuo šitų reikėtų. Bet tik ne nuo tų, su kuriais bendrauju aš.