Barakuda

Apsigavusi

Po mėnesio

Ausma laukėsi. Išėjo iš ginekologo kabineto kaip maišu trenkta. Iš pradžių galvojo, kad gal kuo serga, juk restorano tualete lankosi visokio plauko žmonių ir ji visada manė, kad sėdint ant to paties unitazo lengva pasigauti lytiškai plintančią ligą. Prisiskaičiusi internete apie klamidijas ir AIDS užsirašė pas gydytoją. Prieš apžiūrą gydytojas jos paklausinėjo apie jos ciklą, gyvenimo būdą. Pasakė, kad nėra ko nerimauti, jei tik neužsiėmė nesaugiu lytiniu aktu, turėtų būti sveika, o mėnesinės vėluoti gali ir dėl streso bei nereguliaraus miego grafiko. Paaiškino, kad viena prastai išmiegota naktis  sutrikdo ciklą septynioms dienoms.
Ausma aprimo. Gydytojas sakė tiesą, ji beveik nesiilsi, pavalgyti ne visada suspėja, nuolat įsitempusi dėl darbo krūvio. Palikusi baimę praeity leidosi su gydytoju maloniai čiauškėti apie moters ciklą, taip lyg neturėtų gyvenime jokių problemų. O tada ji atsigulė ant kėdės ir jai atliko echoskopiją.

- Tai viskas aišku, ko jums tos mėnesinės vėluoja, - pralinksmėjusiomis akimis į ją pro vielinius akinukus pasižiūrėjo gydytojas.

- Mm? - vis taip pat maloningai šypsodamasi kilstelėjo smakrą Ausma, dirstelėjo į monitorių, kuriame turėjo matyti savo gimdą, bet nieko nesuprato, matė tik pilkų dėmių margumyną.

- Sakėt, jog pastarąjį mėnesį su niekuo nesimylėjot, - gydytojas vedžiojo jai po pilvą echoskopu, vietomis spusteldamas smarkiau ir Ausma tada manydavo, kad tą daiktą sukiš jai į vidurius.
Ji apsvarstė gydytojo žodžius, bet kai ko juose nesuprato. Tikrai nesuprato.

- Gydytojau, ką jūs man sakot?

Gal jos anglų kalba šlubuoja?
Gydytojas palenkė galvą ir pažiūrėjo į ją pro akinukų viršų. Rudos akys šelmiškai žibėjo. Jeigu jo nuotaika staiga pakilo, tai Ausmą netikėtai ėmė kaustyti ledinė baimė.

- Jūs laukiatės, mieloji. Sveikinu, - truktelėjo petimi ir nuvedė echoskopą į šoną, - dar tik guziukas, bet jau matosi.

Ausma prisimena kaip sulėtintai pasuko galvą, kaip nemirksėdama įtemptai spoksojo į monitorių, kol suprato, kad neaiškios formos kleckas yra jos įsčiose bręstantis vaisius. O tada taip išbąlo, kad gydytojas sunerimęs nutraukė apžiūrą ir pasiūlė jai vandens. Ji gėrė, o jis ją ramino. Sakė, kad nieko čia baisaus, ji dar turinti laiko legaliai pasidaryti abortą, jei nenori ir neketina auginti vaiko. Kad jai reikia pasikalbėti su vaiko tėvu, galbūt jie kartu ras kažkokį sprendimą. Galiausiai ji padėkojo gydytojui už paslaugą ir susimokėjusi išėjo iš klinikos tokia apdujusi, kad į darbą nusprendė nebegįžti. Paskambinusi pranešė restorano savininkui, kad jaučiasi prastai ir grįžta namo pailsėti.

Nuo tada, kai grįžo iš klinikos, ji kaip suparalyžuota sėdėjo bute ant lovos ir sposojo į echoskopo nuotrauką. Jos gimda nebebuvo tuščia. Joje gyveno. Gyveno nauja gyvybė ir jai norėjosi staugti iš nevilties, kad taip nutiko.

Taip, žinoma, ji norėjo vieną dieną tapti mama. Tiesą pasakius, netgi planavo būsianti daugiavaikė motina. Mylėjo vaikus, juos dievino. Tačiau niekada nemanė, kad būdama dvidešimt keturių pastos. Ji jautėsi per jauna, dar nepamačiusi pakankamai pasaulio ir nepatyrusi visko tiek, kad galėtų ramiai sėdėti prie lopšio ir sūpuoti vaiką. Po velnių, ji net pinigų neturėjo vaikui išlaikyti. Nuomavosi butą Majamyje, kuriam išleisdavo puse savo algos, jos tėvai buvo kitoje pasaulio pusėje, o vyras... ji neturėjo vyro. Net dorai neatsimena, kas tą naktį nutiko, kai jiedu nusileido į automobilių stovėjimo aikštelę. Tik prisimena kaip brėkštant pirmiesiems saulės spinduliams pabudo, gulėjo nuoga ant odinių sėdynių, pasivertė ant šono, šalia savęs jautė šiltą vyro kūną. Pirštų galais palytėjo jo užmerktus vokus, jis instinktyviai ištiesė ranką ir jo karštas delnas apglėbė jos liemenį. Taip kurį laiką leido sau pagulėti, pasimėgauti kito žmogaus artumu. Jo artumu. O tada kiek įmanydama tyliau išsiropštė iš guolio, užsitempė drabužius ir palikusi vyrą vieną miegoti savo automobilyje, basomis nubėgo tuščiomis Majamio gatvėmis ieškoti artimiausios autobusų stotelės.

Vienos nakties nuotykis. Trumpa palaima. Atokvėpis nuo varginančios kasdienybės. Tik tiek. Nesitikėjo, kad ta naktis peraugs į mažutį kleckiuką jos gimdoje.

Ką jai daryti? Į ką kreiptis? Ar skambinti mamai? Ji buvo visiškai pasimetusi ir sugniuždyta.

Numetusi nuotrauką ant stalo nuėjo prie veidrodžio ir pakėlusi palaidinę apžiūrėjo pilvą. Nematė jokių pokyčių. Absoliučiai jokių. Tada tarsi apimta pasiutimo skubiai per galvą nusivilko drabužį, atsisegė liemenėlę ir paleidusi krūtis jas apžiūrėjo, pačiupinėjo, pakilnojo. Jos buvo jautrios, sopėjo kaip prieš mėnesines. Gal net atrodė didesnės. Nebuvo tikra. Galėjo nuo streso matyti, ką panorėjusi.

Apimta nevilties susmuko ant grindų ir rankomis užsidengė veidą. Neverkė, tik tyliai dėjo save į šuns dienas, nekentė ir vadino pasileidusia kale, kad kvailė nesisaugojo, kad miega su bet kuo, kad papuolė į tokią situaciją.

Susidėjusi rankas ant kelių nuleido smakrą ir niauriai pasižiūrėjo į savo atspindį, pažiūrėjo šiai nepažįstamajai į jos aptemusias mėlynas akis ir mintyse paklausė ,,kas dabar bus?".

- Ką darysi, Ausma? - paklausė savęs lietuviškai, ausį paglamonėjo gimtosios kalbos žodžiai ir ji kiek nurimo. Kažką juk reikėjo daryti. Kažkaip juk reikėjo suktis iš šitos kebeknės. Atsiduso. Ranka užsidengė akis ir kaktą. Daryti. Ką daryti?