Story Of My Life chapter 2 "Try Me"

PART 39

Tačiau susikaupiau ir stengiausi nepratrūkti. 

- Kodėl nenorėjai man to pasakyti ?.- Paklausiau priėjusi arčiau Niall.

- Nenorėjau , kad susipyktum su Harry...- Nutęsė.- Dabar pykčiai tikrai ne į naudą.

- Na mano akyse , dabar Harry man yra niekas.- Tariau eidama durų link.- Nueisiu pasiimti likusius savo daigtus.

Blondinas sekė mane iki Harry namo durų . Nieko nelaukusi paskambinau į jas. Netrukus Harry atidarė duris ir nužvelgė mus nustebusiu žvilgsniu.

- Kažkas atsitiko ?.

- Taip , atėjau pasiimti savo daigtų.- Atrėžiau.

Garbanius nieko nesakė , tiesiog pasitraukė nuo durų ir praleido mane. Aš nieko nelaukusi susikroviau likusius savo daigtus ir ėjau durų link.

- Gal bent jau pasakysi kodėl palieki mane ?

- Manau viską puikiai supranti ir be mano paaiškinimų.- Atrėžiau.- Kam būti su žmogumi , kuris kesinasi tave nužudyti , o po kiek laiko meluoja ir apsimeta jog viskas gerai...

Tai pasakiusi išėjau pro namo duris , net nesiklausydama ką toliau šnekėjo Harry. Nenorėjau daugiau nieko girdėti , vis vien viską ką jis pasakys bus tik melas.

- Pasielgiai šiek tiek šiurkščiai.- Kiek nustebęs tarė Niall.

- Sakyčiau , kad kaip jam , tai per švelniai.- Atsidusau įėjusi į namus.- Liksi čia ?

- Aaa...Ne turiu šiokių tokių reikalų , taigi važiuosiu , užsuksiu vėliau.- Šyptelėjo eidamas link durų . 

- Na gerai ...- Sumurmėjau nužvelgdama jį nepasitikėjimo kupinu žvilgsniu. Niall man atrodė pasimetęs , nežinau kas jam darosi , visi tapo kažkokiais keistais , atrodo lyg visai nebepažinočiau savo draugų.

Sėdėjau ant svetainės sofos ir galvojau ką veikti , jaučiausi šiek tiek prastai taigi priguliau pailsėti.

Niall P.O.V

Kiek galėdamas greičiau važiavau kuo toliau nuo Kath ir Harry namų. Vis dar negalėjau suvokti kodėl aš taip pasielgiau. Jei Harry sužinos , man galas...  Kodėl viskas turi būti taip sudėtinga ?

Grįžęs namo iškart paskambinau Louis.

- Taip Niall , ar kažkas nutiko ?.- Ramiu balsu paklausė Louis .

-  Gal gali užsukti ?.- Paklausiau rankoje spausdamas stiklinę su konjaku.

- Žinoma , ar viskas gerai ?.- Sunerimęs paklausė.

-  Turiu šiek tiek problemų.

- Atvažiuosiu už15 minučių.- Tai pasakęs Lous padėjo ragelį.

Atsisėdau prie baro ir stengiausi nusiraminti , mane apėmė baime .  Net bijojau pagalvoti kas manęs laukia jei Katjeryn sužinos jog vėl jai pamelavau . Ji ir taip manęs nekenčia , tik dabar to neatsimena.

Galų gale sulaukiau skambučio į duris. Tai buvo Louis.

- Kas nutiko ?.- Paklausė prisėdęs prie baro.

-  Kath klausė manęs dėl tos nakties įvykių , kai vos visų jūsų nepribaigiau...- Įkvėpiau ir pažvelgiau Louis į akis .

- Ir ? Maldauju nesakyk , jog vėl padarei kažką blogo.- Sunerimęs tarė .

- Ne. Aš jai pasakiau jog visa tai buvo ne mano , o Harry kaltė ir jis norėjo ją nužudyti.- Atsidusęs atsakiau.

Keletą akimirkų Louis tylėjo ir mąstė ką pasakyti .

- Vaikine , turi rimtų problemų.- Tarė ranka perbraukdamas per plaukus.- Kodėl nepasakei jai tiesos ?

-  Aš myliu ja , negalėjau  pasakyti jog kėsinausi ją nužudyti , ji man niekada už tai neatleistų .

- O Harry žino apie visą šitą dalyką ?

- Žinoma ,kad ne . Kath išsiskyrė su juo vos tik sužinojo tai.- Tariau padėjęs galvą ant baro.

- Juk supranti ką jis tau padarys , kai sužinos apie tai...

- Nepradėk Louis...- Sumurmėjau ir gurkštelėjau konjako.- Harry , tai Harry ,bet Katheryn už tai manęs nekęs visą likusį gyvenimą.

Praėjus keleitai akimirkų suskambo mano telefonas. Pažvelgiau kas skambina. 

Pamatęs Harry vardą , pajaučiau kaip per mano kūną perbėgo šiurpuliukai.