PART 35

375 22 1
                                    

Įsėdusi į mašiną stebėjau kaip Zayn ją užveda ir mes paliekame ligoninės aikštelę. Gatves buvo tuščios ir tamsios , privažiavę namą sustojome ir išlipome iš mašinos. 

- Taigi kažkada gyvenai tame name .- Tarė Zayn rodydamas į tamsų ir panašu , kad negyvenamą namą.- Na , o paskutinius pusę metų gyveni čia.

Zayn atsisuko į didelį apšviestą namą. Nuėjome prie durų ir paskambinome į jas.

Nepraėjus nei keletuj sekundžių duris atidarė tas pats garbanius.

- Kath ?.- Sutrikęs paklausė.- Zayn ? Ką...jūs čia veikiate?

- Ji norėjo grįšti namo , taigi parvežiau ją.- Ramiu balsu atsakė Zayn.

- Bet jos dar neišrašė , jie dar nebaigė gydimų , kaip tyrimai ir visa kita ?

-  Aš nebegalėjau ilgiau ten būti .- Tyliai tariau.

Garbanius priėjo prie manęs ir stipriai mane apkabino. Pro jo petį žvilgtelėjau į netoliese stovintį Zayn.

- Pasimatysime vėliau .- Šyptelėjo Zayn.- Važiuosiu iki Niall pasakyti jog viskas gerai.

- Kas tas Niall?.- Susimaščiusi paklausiau. Jie abu nužvelgė mane keistais žvilgsniais . Šiek tiek pasimečiau.- Ai taipp..

Nusijuokiau , taip priversdama juos vėl susižvalgyti. Po keleto akimirkų tikrai atsiminiau ,kad Niall tai tas pats blondinas...

- Tai tu įsitikinęs , kad jai viskas gerai ?.- Suraukęs antakius paklausė garbanius.

- Jei kas nors bus negerai , nuvešime ją atgal į ligoninę. Tai iki pasimasimatymo.- Zayn šyptelėjo ir įlipo į mašiną. Stebėjau kaip jis išvažiuoja ir tada pažvelgiau į garbanių.

Įėjome į vidų . Namai buvo gražūs ir jaukūs.

-  Taigi aš čia gyvenau...- Nutęsiau.

- Taip .- Šyptelėjo Harry.- Gyvensi ir dabar . Niekas nepasikeitė.

- Taip...- Sušabždėjau žvalgydamasi aplinkuj.

- Ar kažkas ne taip?

- Ne... Tiesiog.- Nusišypsojau.- Viskas atrodo labai keistai.

Harry tylėjo ir žiūrėjo į mane laukdamas kol ką nors pasakysiu. Tačiau nežinojau ką jam sakyti. Žiurėjau į žmogų su kuriuo visai neseniai buvau tokia artima , o dabar netnežinojau ką jam jaučiu...atrodo lyg jis būtu man svetimas , pasikeitęs , kažkoks ne toks...

Prisėdau prie virtuvės stalo ir prisiminiau dar vieną akimirką iš savo buvusio gyvenimo. Visada sėdėdavau čia ir gerdavau kavą , kažko laukdavau ar bandydavau kažką išsiaiškinti.

- Aaa.. Harry .- Tariau po keleto minučių tylos.- Ar galėčiau gauti savo namų raktus ?

- Žinoma.- Jis atsakė labai ramiu tonu , lyg būtų žinojęs jog to paklausiu.- Palydėsiu  tave.

Netrukus nuėjome prie to pačio tamsaus namo. Harry atrakino duris ir mes įėjome į vidų. Garbanius įjugė šviesas . Namo vidus man labai nepatiko , viskas atrodė labai modernu  , kai kurie baldai buvo apdengti baltais apdangalais.

- Kas čia tokios ?.- Paklausiau nuo židinio paėmusi nuotrauko kurioje matėsi dvi besišypsančios merginos.

- Tai tu ir tavo buvusi...Geriausia draugė.- Šyptelėjo ir ranka perbraukė per savo garbanotus plaukus.

- Hmm...- Numykiau. Niekaip negalėjau jos prisiminti.- Kur ji dabar ?

- Ji išvykusi...Į Japnoniją.- Kiek pasimetęs atsakė.

- Kaip keista .- Šyptelėjau.- Ar aš turėjau gyvunėlį ?

Priėjau prie ant žemės gulinčio indelio ir pakėliau jį. Ant jo buvo parašyta " Mano Princesė"

- Taip , turėjai .- Garbanius atrodė kažkoks pasimetęs.

- O kur jis ? .- Paklausiau 

- Amm... Nežinau kažkur dingo .- Harry nusišypsojo.

- Gal vis dėl to kurį laiką pagyvensiu pas tave.- Tai pasakiusi  dar karta apsižvalgiau.- Man šis namas nepatinka.




Story Of  My Life chapter 2 "Try Me"Donde viven las historias. Descúbrelo ahora