Story Of My Life chapter 2 "Try Me"

PART 50 The End

Visi žmonės daro klaidas , kai kurie turi galimybę jas ištaisyti , kai kurie ne . Na šį kartą aš atsidūriau prie tų , kurie tokios galimybės neturi. Praradau tai kas man buvo svarbiausia ir tai supratau tik jo netekusi. Turbūt niekada , nieko nemylėsiu taip kaip mylėjau jį. 

Nebevažiavau pas Louis , nenorėjau kažkam rodytis , nenorėjau nieko , sustojau stovėjimo aikštelėje prie miesto pakraščio , stebėjau kaip saulė paskęsta ruke dangų aptemdo , tamsųs debesys , neverkiau , nes nebegalėjau , nebepajėgiau , tas skausmas buvo per daug sunkus , kad galėčiau verkti , tiesiog sėdėjau ir žiūrėjau į  miškus . Galutinai sutemo , aplink nesimatė jokios šviesos , jokių mašinų nieko , tik girdėjosi šunų lojimas sklindantis iš toliau esančių  namų. Ant galinės mašinos sėdynės pamačiau besimėtantį burbono butelį , kuris netrukus atsirado mano rankose. Išlipau iš mašinos ir užsiropštusi ant kapoto atsiguliau ant jo  ir gerdama burboną stebėjau žvaigždes. Prisimiau visas akimirkas su Harry , visas savo klaidas , viską... 

Ten praleidau visą naktį  . Girta , nemiegojusi užvedžiau mašiną ir išvažiavau link miesto.

Atsiminusi jog vairuoju Louis mašiną ėmiau ieškoti tablečių , nagi juk jis turi jų turėti , kažkur. Galų gale atradau kažkokį maišelį , gulintį po sedyne. Rausvos tabletes , taip tai jos. Mano telefonas nenustojo vibruoti , taigi neapsikentusi išjungiau jį.

Mano vyzdžiai jau buvo aptemdę mano mėlynas akis , sustojau parduotuvėje , nusipirkau keletą butelių  viskio. Nesiorentavau laike , netnežinau kiek valandų ir ar dabar rytas ar vakaras.

Pardavėjas nužvelgė mane įtariu žvilgsniu , taigi susimokėjusi iš kart pasišalinau iš parduotuvės. 

Eidama link mašinos pamačiau juoda Range Rover , Harry mašina , tai Harry. Žinoma vos tik išlipęs iš mašinos jis mane pamatė , nužiūrėjo ir praėjęs pro šalį įėjo į parduotuvę , nieko nepasakęs , lyg manęs nei nebūtų čia. Pradėjo stipriai spausti krūtinę taigi padėjau butelius ant galinių sėdynių ir užvedusi mašiną dingau iš ten. Galvoje milijonai minčių , prisiminimai , net nebesupratau kas vyko iš tikrūjų o kas buvo mano vaizduotės padariniai , nebesupratau nieko , pati savęs.

Vienas butelys valandos bėgį jau buvo ištuštintas , po kurio laiko antras , vėl tabletė burnoje ir aš vėl esu nežinia kur. Sėdžiu , žiuriu į kažkokius objektus ir mastau ar aš išvis dar esu gyva ar tiesiog jau mirusi. Naktis ar diena , kas per velnias čia vyksta ?

Lėtai apsidairiau , nežinau kur aš , atrodo buvau su mašina , dabar sėdžiu ant skardžio , suraukiau antakius , esu čia buvusi . Atsistojau . Stovėjau ant skardžio krašto , apie 120 metrų į apačia , atrodo dabar už manęs turėtų pasirodyti Harry , tačiau žinojau , kad to nebus. Nesiruošiau nuo jo šokti , tiesiog stovėjau ir žiūrėjau į gražų vaizda , tik vėl gi nesupratau ar jis tikras ar ne... Užsimerkiau ir giliai įkvėpiau , išgirdusi kažkokį traškėjima atsimerkiau. Staiga žemė kuri buvo po manimi suskilo ir ėmė kristi , nepraėjus nei keletui akimirkų ji tiesiog susimigo ir krito apačion , nespėjau nei suprasti kas vyksta , tiesiog rankomis užsikibau ant skardžio krašto , jaučiau kaip akyse kaupėsi ašaros , pamačius , kad trupa ir ta skardžio dalis kuri mane laikė. Supratusi jog ar taip , ar taip man galas , tiesiog atpalaidavau rankas ir pasileidau.