Story Of My Life chapter 2 "Try Me"

Part 5

- Ką tu nori tuo pasakyti ?

- Negi tu nesupranti.- Tariau.- Mes nužudėmė John , galvoji jie viską paliks taip ramiai?

Niall nieko nebesakė.

- Eik ruoškis , išvažiuojam už kelių minučių.- Tariau lipdama į antrą aukštą

- Tu ketini ten važiuoti viena ? .- Sutrikęs paklausė Niall.- Gal išprotėjai ?

- Nenoriu , kad kiti į tai veltusi . Susitvarkysime patys .

- Tai jau ne . Su tavim vienas aš nevažiuosiu .- Užšaukė Niall.- Mes dviese ten nieko nepadarysim.

- Kaip nori .- Pakraipiau galva.

Greitai susiruošiau ir nusileidau į apačią.

- Tai nevažiuoji kartu?.- Paklausiau eidama pro duris.

Niall stovėjo šalia durų ir žiūrėjo į mane.

- Tu viena ten tikrai nevažiuosi .

- Važiuosiu .- Atkirtau.

Ruošiausi išeiti pro duris , kai Niall sugriebė mano riešą. Taip kaip ankščiau sugriebdavo Harry... Greitai išplėšiau savo riešą iš jo rankų , tačiau jis apkabino mane per liemenį ir prisitraukė prie savęs.

- Tu viena ten tikrai nevažiuosi .- Pakartojo . Nežinojau kaip elgtis , mūsų veidus skyrė vos keli centrimetrai . Galėjau tiesiog išsivaduoti iš jo glebio ir važiuoti ieškoti Harry. Atrodo tą ir norėjau padaryti , bet kažkodėl negalėjau , atrodo lyg pati priešinčiausi sau...

Su Niall žiūrėjome vienas kitam į akis ir tylėjome.

- Nenoriu , kad tau kas nors nutiktų .- Tarė.

- Bet aš privalau važiuoti Niall , jam reikia manęs...

- Važiuosime ten visi , gerai ?.- Niall nusišypsojo ir aš papraščiausiai sutikau su juo.

Niall norėjo paleisti mane ir eiti į vidų , bet paskutinę akimirką aš apkabinau jį taip neleisdama jam niekur išeiti. Niall kiek nustebusiu žvilgsniu pažiūrėjo į mane . Pati nesupratau kodėl taip padariau , manau nenorėjau , kad jis kažkur išeitų . Norėjau , kad jis būtų šalia manęs.

Jaučiau kaip jis ranka perbraukia mano plaukus .

- Gal jau nori eiti į vidų ?.- Po keleto minučių tylos paklausė.

- Taip , gerai einam.- Kiek susirūpinusi tariau.

- Viskas gerai ?.- Paklausė Niall

- Iš dalies .- Šyptelėjau nusimaudama paltą.

Niall nusišypsojo ir priėjo arčiau manęs. Jis apkabino ir švelniai pabučiavo mane...

- O dabar ?

- Šiek tiek geriau.- Nusijuokiau ir pajaučiau kaip išraudo mano žandai.

Niall susiradęs savo telefoną paskambino Zayn ir Louis.

Nusprendėme , kad visi susitiksime ten. Taigi praėjus kokiom 20minučių mes su Niall išvažiavome.

Visą kelią kol važiavome laikiau Niall ranką . Supratau , kad po šiandien mano jausmai Niall kur kas susitiprėjo ir šiek tiek nerimavau dėl to.

Privažiavome nedidelį tamsų namą. Louis mašina jau stovėjo čia.

Kai išlipome iš mašinos Niall apkabino mane.

- Na Harry tai pamatęs tikrai neapsidžiaugs .- Vos tik pamatęs mus tarė Louis.

- Louis užsičiaupk .- Nusijuokė Niall.

- Tai Harry ten ?.- Rodydamas į namą paklausė Zayn.

- Nepanašu , kad ten išvis kas nors būtų...- Tariau.

Tikrai nebuvo panašu , kad viduje yra žmonių . Visas namas atrodė tuščias ir tamsus .

Visi nuėjome prie įėjimo. Nusprendžiau eiti pirma. Duris buvo atrakintos , tik įėjusi į vidų apsižvalgiau. Ant žemės matėsi kraujo žymės , mėtėsi ginklai ir tuščios šovinių apkabos.

Ant stalo pamačiau tokį patį voką kaip tas kurį gavome. Prilėkiau prie stalo ir atplėšiau jį.

Šį kartą viskas buvoparašyta normaliu ir iskaitomu raštu , kuris buvo panašus į ... Harry...

- Kas ten parašyta? .- Išgirdau Niall balsą prie savęs.

Voke buvo dar kažkas . Harry žiedas.

Nedelsiant pradėjau skaityti laišką.