The Only Answer - Innocent |STYLES|

Part 3

Lėtai gurkšnojau saldų raudoną vyną ir vengiau Mr.Styles žvilgsnio. Visą šį vakarą jaučiau jo žvilgsnį ant savo kūno, bet nedrįsau pakelti akių.

- Rytoj laukia svarbi diena. - pertraukdamas tylą, tvyrojančią tarp mūsų, tarė Mr.Styles.

Prarijusi dar vieną gurkšnį, padėjau pustuštę stiklinę ant stalo, ir nedrąsiai pakėliau savo akis į vaikiną.

Atsakydama, linktelėjau galvą. Staiga Mr.Styles akys susiaurėjo, tai pat kaip ir pas mane svetainėje.

Jis pyksta, bet nesuprantu kodėl. Nepadariau nieko netinkamo.

- Kai kalbu su tavimi, - žvelgdamas man į akis prabilo Mr.Styles. - reikalauju man atsakyti žodžiu, Anastasia.

Jo balsas buvo šaltas bei reiklus. Aš dar kartą linktelėjau, bet supratusi, ką padariau, greitai pasitaisiau.

- Taip, Mr.Styles. - atsakiau.

Vaikino veidas sušvelnėjo ir jis išgėręs likusį vyną savo taurėje, pakilo nuo kėdės ir priėjęs prie manęs, padėjo atsistoti. Leidausi paimama už rankos, ir vedama iš restorano. Bijojau pratarti nors žodį. Nenorėjau supykdyti Mr.Styles, nes numanau, ką jis gali.

Bent jau aš taip maniau.

Mums važiuojant automobiliu, sėdėjau kiek toliau nuo vaikino. Neklausiau kur važiuojame, nes iš vaizdo matomo per langą, neatpažinau aplinkos.

Automobiliui sustojus, Mr.Styles išlipo pirmas ir apėjęs automobilį atidarė man dureles. Lėtai išlipusi iš automobilio, išpūčiau akis. Mes stovėjome priešais didžiulį pastatą.

- Kur mes? - tyliai paklausiau.

Mr.Styles neatsakė į mano klausimą. Paėmęs mane už rankos, jis pradėjo mane vesti pro stiklinęs pastato duris.

- Labas vakaras Mr.Styles. - vos mums įėjus, pasisveikino registratūroje dirbantis vaikinas.

Mr.Styles linktelėjęs vaikino pusės, pradėjo vestis mane lifto link. Įėjusi į liftą, pasijaučiau nejaukiai, būdama mažoje lifto kabinoje su vaikinu, kuris valdo viską, vadovaują visiems, nustato taisykles.

Liftui pakilus iki 8 aukšto, lifto durys lėtai atsidarė. Mr.Styles nedvejodamas paėmė mano ranką, ir išsivedė iš lifto. Vos paėjus kelis žingsnius, mano galva pradėjo suktis. Nespėjus mano kūnui susidurti su minkštu kilimu, buvau sugauta stiprių rankų ir paimta nuotakos stiliumi.

Mr.Styles laikydamas mane savo stipriose rankose, jis pradėjo mane nešti nežinoma kryptimi. Priėjęs stiklinęs duris, jis petimi jas atidarė ir priėjęs didžiulę lovą, kambario viduryje, švelniai mane paguldė į ją.

Nesupratau kodėl, bet mano galva vis dar sukosi, o akys iš lėto merkėsi.

- Anastasia? - sutrikęs paklausė Mr.Styles, bet atrodė, kad mano burna būtų tarsi užsiūta.

Po kelių sekundžių pasidaviau nuovargiui ir pasinėriau į tamsą.

Mr.Styles pov*

- Anastasia! - surėkiau ir švelniai paplekšnojau jai per žandus kelis kartus, bet nieko neįvyko.

Užklojęs merginą antklodę, greitai atsistojau nuo lovos, ir išėjęs iš kambario išsitraukiau telefoną ir surinkęs man reikiamo asmens numerį, pridėjau telefoną prie ausies.

- Klausau, Mr.Styles. - kitame telefono gale pasigirdo vyriškas balsas.

- Išsiaiškink kas buvo vaikinas, kuris mane su panele Anastasia aptarnavo "Feliece" restorane.

- Bus padaryta Mr.Styles.

Po dešimt minučių sulaukiau žinutės su reikiama informacija.

Palikęs Anastasia, išėjau iš pastato ir įlipęs į automobilį liepiau vairuotojui grįžti į "Feliece" restoraną.

Automobiliui sustojus prie to pačio restorano, nelaukdamas, kada man atidarys duris, išlipau iš automobilio. Įėjęs į restoraną, patraukiau tiesiai prie merginos, kuri buvo atsakinga už žmonių priėmimą.

- Kuo galiu Jums padėti Mr.Styles? - drebančiu balsu paklausė merginą.

- Pakviesk Jackson Rathbone. - šaltu balsu liepiau. - Ir tučtuojau.

Ji visa drebėdama, greitai apsisuko ir vos ne bėgdama skubėjo link virtuvės.

Staiga prie manęs, priėjo du raumeningi vaikinai, kai tuo metu iš virtuvės išėjo tas pats padavėjas. Vos pamatęs mane su ir du mano vyrus, jis greitai apsisuko ir spruko pro virtuvės duris. Vaikinai greitai sureagavę pradėjo jį vytis.

Išėję iš restorano pro galines duris, atsidūrėme skersgatvyje, kas buvo palanku mums. Vienas iš mano vyrų laikė prispaudęs prie sienos padavėją ir tvirtai laikė. Priėjęs prie jų, liepiau pastatyti vaikiną veidu į mane ir stipriai laikyti. Tuo metu aš raitojausi baltų marškinių rankoves.

Vos vaikinas stovėjo veidu į mane, kietai suspaudžiau rankas į kumščius ir nedvejodamas pradėjau trankyti vaikino veidą.

Po penkių minučių, atsitraukiau nuo vos ant kojų pastovinčio vaikino.

- Ko idėjai Anastasiai į vyną? - suurzgiau ir griebęs už jo marškinių apikaklės, prisitraukiau jo veidą arčiau savojo.

- N..Nieko. - sumikčiojo jis.

Susinervinęs, suspaudžiau kumštį ir trenkiau į pradedantį mėlynuoti vaikino žandikaulį.