Šį kartą dalis trumpa, nes esu pavargusi žiauriai ir nesigalvoja man niekas. Kita dalis bus žymiai ilgesnė. GAL.
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Mr.Styles pov*
- Harry... - išgirdau tylų bei išsigandųsi Anastasios balsą ir pažvelgiau į ją.
Mano glėbyje mergina atrodė dar trapesnė, bejėgė ir silpna.
Jos veidas buvo dar baltesnis nei iš pradžių. Akys apsiblaususios, o lūpos tvirtai suspaustos, bet taip pat trapios. Kaip ir pati Ana.
Iš jos žaizdos šlaunyje vis sunkėsi kraujas ir man darėsi vis neramiau. Jeigu ji taip ir toliau, greitu metu negavus greitosios pagalbos mergina nukraujuos.
Anastasios palaidinė buvo perplėšta pusiau ir manyje tūnantis žvėris neramiai sukruto.
Norėjau plikomis rankomis sudrąskyti visus, kurie sugebėjo ryžtis paliesti mano sužadėtinę.
Visi puikiai žino, kad Styles giminės moterų nedera liesti. Ypač, kai jos to pačios nenori.
- Po velniais! - garsiai nusikeikiau išvydęs pavojingus ugnies liežuvius priešais mus. Ir jie vis artinosi.
Apsisukęs, kartu su vaikinais ir Ana savo rankose, pradėjau bėgti atgal iš kur atėjome. Koridorius buvo siauras, bet mums tai netrukdė.
Stengiausi laikyti merginą savo rankose atsargiai, bet man ne įtin sekėsi. Nors Anastasia buvo nusilpusi, vos įstengė nulaikyti savo akis atmerktas, bet jos nagai susmigo man į kaklo odą ir aš krūptelėjau.
Jau geriau ji skausmą kels man, nei aš leisiu jai dar labiau kankintis.
Koridoriumi pasukome i kairę, nors jis šakojosi į dvi atšakas. Nuojauta sakė tai, ir dažniausiai ji manęs neapvilia.
Ugnis vis greičiau artėjo. Darėsi kiek sunku išlaikyti Aną savo rankose. Nors ji buvo labai lengva, bet dėl bėgimo ir dar gerai neužgijusios šautinės žaizdos petyje, jaučiau nuovargį. Daktaras nurodė per daug nepersitempti, kol petys galutinai neužgijo, bet dabar aš tam neturiu laiko.
Turiu išgelbėti savo sužadėtinę ir sau pavaldžius vyrus.
Morgano pov*
- Kas per velnias! - surikau vos mano nosį pasiekė šlykštus dūmų kvapas.
Su vyrai buvome šiaurinėje namo dalyje, antrame aukšte ir terliojomės su likusiais Collins vyrais.
Kurtinantys šūviai po keletos akimirkų liovėsi ir aš atsisukau į saviškius.
- Kur yra Mr.Styles!? - užsitaisydamas ginklą, paklausiau.
- Prieš pusvalandį mačiau jįll lipant į rūsy su Kristupu ir Dereku. - atsiliepė vienas iš vyrukų.
- Šūdas!- dar kartą garsiai nusikeikiau ir tekinas pasiledau koridoriumi laiptų link. Kiti sekė paskui mane.
Vos pasiekus pirmą aukštą, dar aštresnis dūmų kvapas sudirgino mano uoslę. Čia buvo pilka, sklido dūmai.
Vis artinantis prie rūsio, darėsi sunkiau kvėpuoti. Bėgome kiek pasilenkę, nes apačioje dūmų buvo kiek mažiau.
Rūsio dūrys buvo užrėmtos didžiule spinta, pro kurią sunkėsi dūmai.
- Mr.Styles vis dar ten! Nagi, turime patraukti šią spintą!
