¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Anastasia pov*
- Užremkit tas prakeiktas duris! - tarsi pro rūką girdėjau Harry balsą.
Dūmų kvapas buvo aštrus, darėsi kiek sunku kvėpuoti. Buvome kažkokioje uždaroje patalpoje, o tie du raumeningi vaikinai užvėrę metalines duris, stūmė prieš jas spintą.
- ANA! - prie ausies išgirdau sudūdenant kimų vaikino balsą. - Tik neprarask sąmonės!
Likau užsimerkusi, nes dūmai prasiskverbę į patalpą ėmė griaužti akis.
Ir dar tas nuovargis...
Buvo sunku laikytis nepraradus sąmonės. Ėmė miegas, norėjosi bent akimirkai pasinerti į ramybės būseną ir joje kuo ilgiau išlikti.
Bet dabar tam ne laikas. Turiu išsikapanoti iš čia su šiais vyrais sveika ir gyva. Mano tėvai, ypač mama neištvertų jeigu mirčiau taip lengvai pasidavusi.
Harry pov*
Paguldžiau Anastasia ant kažkokios dulkėtos lovos. Jos kūnas buvo pavargęs, atsipalaidavęs ir man darėsi tikrai neramu. O dar ta šautinė žaizda atsiradusi dėl mano kaltės viską tik apsunkina.
Nežinojau kaip su mano mergaite šie pašlemėkai elgėsi. Ar ji buvo pamaitinta ir pagirdyta. Ar...
Papurčiau galvą stengdamasis atsikratyti neigiamų minčių. Dabar turiu itin susikaupti ir ištraukti mus visus iš čia.
Derekas su Kristupu užstūmė medinę suklerusią spintą, bet tai tikrai nesulaikys ugnies liežuvių vis greičiau slenkančių čia.
- Ana, laikykis. - priglaudžiau savo lūpas merginai prie kaktos ir atsitraukiau.
Patalpa kiek panašėjo į kambarį. Degė vos viena lemputė esanti lubose, bet šviesa buvo labai blausi.
Apaidairęs aplink, pastebėjau daug dėžių ir keistų daiktų sudėtų prie kambario sienų.
- Vaikinai, turime kuo skubiau rasti išėjimą iš čia. - artėdamas prie vienos iš keturių sienų, ištariau.
Ėmiau mėtyti visus daiktus ir dėžes į šalis. Mano pavyzdžiu pasekė ir Derekas su Kristupu.
Laikas vis ėjo, o kiekviena sekundė buvo brangi. Dūmų priėjo į patalpą vis daugiau. Kelis kartus Anastasia sukosėjo, ir aš nuplėšęs dar vieną savo marškinių rankovę, liepiau merginai ja prisidengti burną ir nosį.
Staiga pajutau kaip per mano kūną perrėjo vibracijos banga. Susiraukęs, supratau, kad ta vibracija sklinda iš mano mobilaus.
Po galais! Kas aš per kvailys, jei pamiršau apie mobilujį telefoną kelnių kišenėje!
Išsitraukęs apatarėlį iš kišenęs, atsiliepiau į Morgano skambutį.
- Mes esame rusyje, vakarinėje dalyje. Rūsio koridorius šakojasi į dvi dalis. Mes pasukome į kairę ir esame patalpoje su metalinėmis durimis. - ėmiau greitai aiškinti viena ranka vis dar mėtydamas daiktus į šalis.
- Liepsna per didelė ir mes negalime prasibrauti pro ją. Gaisrininkų brigados jau važiuoja čia, o mūsų vyrukai lauke bando rasti įėjimą rūsį. Mes bandysime patekti ten ir ...
- Čia yra langas! - suriko Kristupas atitraukdamas mano dėmesį nuo pokalbio su Morganu.
- Matai ką nors pro jį? - atsisukau į jį.
- Tik medį su supuoklėmis.
- Morganai, mes radome langą pro kurį pabandysime išlipti. Netoli yra kažkokios supuoklės. Paskubėk, nes liepsnos ir dūmai tuoj mus pražudys.
Numetęs ragelį, nuskubėjau prie Kristupo su Dereku. Mažas, vos metro ir tokio pat skersmens langas stūksojo sienoje. Paklibinau rankeną, bet ji nukrito.
- Pasitraukit! - nusivilkdamas megztinį ir jį apsivyniodamas jį aplink savo kumštį, paliepė Derekas.
Vos mums atsitraukus, vaikinas išdaužė langą ir visas šukes, kurios trukdys mums išlipti. Nuskubėjęs prie gulinčios Anos, švelniai pakėliau ją ant rankų ir jos lūpas paliko skausmo kupina aimana.
- Atleisk. - keikdamas save už tai, kad sukėliau jai šitiek daug skausmo, lūpomis prigludau prie jos kaktos. - Tuoj mes ištrūksime iš čia.
Nužingsniavęs prie vaikinų, palaukiau kol Derekas išlipo pro langą ir pats priėjau prie jo.
- Dabar perduosiu tave Derekui. - ištariau Anai. - Tik laikykis.
Sukandęs dantis, nes ėmė vis labiau skaudėti pašauta petį, perdaviau vaikinui Anastasia. Po to pro langą išlipome ir mes.
Mano plaučiai prisipildė šviežaus vakaro oro ir aš atsisukęs į Dereką, perėmiau Aną.
Po kelių akimirkų mus apsuko greitosios medicinos pagalbos darbuotojai.
