Part 53

2.4K 213 35
                                    

Kaip žinote, istorija eina pabaigos link. Tad komentuokite, reikškite savo nuomones :) 

 Tad komentuokite, reikškite savo nuomones :) 

Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.

Mr.Styles pov*   

Buvome namo viduje. Visur aidėjo šūviai, vyrų riksmai ir jų aimanos.  

Bet man tai per daug nerūpėjo. Norėjau kuo greičiau nusigauti iki Anastasios ir ją iš čia ištraukti. Kiekvina sekundė, minutė buvo itin svarbi. Nuo jų gali daug kas priklausyti. 

Prisiekiau sau nuo tos akimirkos, kai pirmą kartą ją išvydau Vašingtono centriniame parke,  kad ji priklausys man. Buvo saulėta vasaros diena, Anastasia sėdėjo ant suolelio medžių pavėsyje su knyga rankose, bet saulės spinduliai prasiveržė pro medžių lapus ir apšvietė ją. Su ta geltona vasariška suknele ji atrodė kaip angelas. Mano angelas.

  Tada prisiekiau, kad apsaugosiu ją nuo viso blogio nuolatos supančio mane. Ir šios merginos neturės niekas. Tik aš.

Ir savo priesaikos nesulaužysiu. 

Staiga kulka vos keli centimetrai prašvilpė pro mano ausį ir įsmigo į už manęs esančia sieną. Nedvejodamas kiek pasilenkiau ir šoviau į vyrą besislepianti už kitos sienos. Kulka kliudė nepaslpėtą jo ranką ir tuč tuojau pasigirdo keiksmai. Mečiausi į priekį ir vos tik vyrui išlindus, suvariau dvi kulkas jam į kaktą. 

Kartu su Dereku ir Kristupu perėjome siaurą koridorių per žmonių lavonus ir pasukome laiptų link, kurie vedė į rūsį. Ten budėjusių apsauginių atsikratėme greitai ir jau nieko netrukdomi leidomės mediniais laiptukais žemyn. 

Susiraukiau, nes mano nosį pasiekė keistas kvapas. Negalėjau nustatyti kas tai, bet man jis nepatiko. Aplankė keistai negera nuojauta, bet aš vedinas savo instinktų ,leidausi koridoriumi, kuris priminė labirintą , toliau. 

Keista tyla tvyrojo aplink. Už manęs ėjo Derekas bei Kristupas. Calum prisidės prie mūsų vos tik susitvarkys su likusiais.

Pasukome į dešinę ir sustojome. Koridorius šakojosi į dvi atšakas ir aš apsidairiau. Buvo prietema, lemputė už mūsų vos šveitė. Metė keistus, iškreiptus šešėlius ant sienų.

 Įsiklausiau į aplinką, bet nieko neišgirdau. Net menkiausias garsas nepasiekė mano ausų. 

Staiga akies kampučiu pastebėjau juodą siluetą nežymiai sujudant ir nedvejodamas šoviau. 

Mano ausis pasiekė puikiai pažįstamas balsas. Jį atpažinčiau bet kur. 

Smulkus merginos kūnas krito ant šaltų koridoriaus grindų, o man kiek pasisukus tos pusės link, išvydau ją. 

- Ne!

The Only Answer - Innocent |STYLES|Where stories live. Discover now