Rất tiếc! Hình ảnh này không tuân theo hướng dẫn nội dung. Để tiếp tục đăng tải, vui lòng xóa hoặc tải lên một hình ảnh khác.
Išsigandusi žvelgiau į Mr.Styles veidą ir nežinojau ką daryti. Nenoriu, kad jis žinotų apie mano pragarišką vaikystę ir tėvo smurtą. Nors ir gimiau pasiturinčioje šeimoje, bet negyvenau kaip princesė.
Tėvas nuo pat tada, kai sužinojo, kad mama laukiasi ne berniuko, o mergaitės ėmė manęs dar negimusios nekęsti. Vaikystėje tėvas nuolat rodė savo nepasitenkinimą manimi ir dėl menkiausių smulkmenų skriausdavo mane. Mama negalėjo jam pasipriešinti, nes tikriausiai žinojo, kad ir pačiai gali kliūti.
Prie kitų žmonių ar viešumoje turėjau apsimesti laiminga mergina, kuriai visiškai nieko netrūkstą.
Bet man trūko tėvo meilės.
Nenoriu matyti Mr.Styles reakcijos po to, kai jis pamatys mano šlykščiais randais nusėtą nugarą. Jie man liks visam gyvenimui, ir nuo tos minties mane nukrato šiurpas.
- Paleisk mane. - dar kartą paprašiau pasimuistydama vaikino glėbyje.
- Kas tai? - paklausė žvelgdamas tiesiai man į akis.
Sunkiai nurijusi seiles, nuleidau savo akis ir papurčiau galvą nenorėdama atsakyti į šį klausimą.
Mr.Styles pov*
Savo rankomis, net pro Anastasijos palaidinę, jaučiau randus esančius jai ant nugaros. Buvau visiškai sutrikęs ir nesuvokiau, iš kur pas tokią merginą kaip Anastasija yra randų.
Suprasčiau, jeigu ji būtų tarnaitė ar nepasiturinti mergina mušama už netinkamą elgesį ar dar kažką, bet ši mergina nėra tokia.
- Atsakyk į mano klausimą, Anastasija. - paliepiau.
Mergina papurtė savo galvą ir mano kantrybė ėmė mažėti.
Kodėl ji turi būti tokia nervinanti?
Man taip niežti delnus, kad jeigu Anastasija nebūtų mergina, gerai užvosčiau per veidą. Dar jokia moteris nėra man pasipriešinusi, bet Anastasija peržengė visas ribas.
Tvirčiau suspaudžiau merginą glėbyje ir ji suinkštė. Bet man nesvarbu.
Esu pripratęs žmonėms kelti skausmą, nes tam buvau auginamas.
- Man... man skaudą. - muistydamasi mano glėbyje, suinkštė Anastasija. - Paleisk mane.
Kelias akimirkas žvelgiau į merginos akis ir paleidau ją. Nespėjus Anastasijai atsitraukti, čiupau jai už šlaunų ir persimečiau ją per petį.
Mergina nuo netikėtų mano veiksmų suklykė, kas mane iš tiesų prajuokino.
Išėjęs iš jos kambario, nusileidau laiptais žemyn ir nužingsniavau ilgu koridoriumi galinio išėjimo link.
Įkvėpęs šalto vakaro oro, nešinas ant peties spurdančią Anastasiją patraukiau baseino link. Mergina pamačiusi kur aš einu, tikriausia numanė ką ketinu daryti, nes savo mažais kumštukais pradėjo trankyti mano nugarą.
Sustojęs priešais baseiną, pastačiau Anastasiją prie pat baseino krašto. Išgastis atsispindėjo merginos akyse, ir mano širdis neramiai sukruto.
- Manau, tau reikia šiek tiekatvėsti. - nusišypsojau ir jai nespėjus sureaguoti, stumtelėjau ją į baseiną.
Anastasija suklykusi paniro po vandeniu, bet po kelių akimirkų išnėrė spjaudydamasi chloruotu vandeniu.
- Ar tu visai išprotėjai??!!- sušuko ji delnais trenkdama į vandenį. - Jeigu aš būčiau nuskendusi??!!
- Nesijaudink mieloji, tau dar ne laikas mirti.
************************************
Man nesiseka su šitos istorijos rašymu... Kelios merginos rašė man privačias žinutes, kad joms trūkstą šioje istorijoje meilės ir švelnumo... Aš nenoriu šios istorijos paversti banalios, bet ir negaliu nekreipti dėmesio į jūsų nuomones ir pastabas...
Tad rašykit į komentarus savo nuomones, drąsiai, kritikos TIKRAI NEBIJAU :)
