The Only Answer - Innocent |STYLES|

Part 19

Mane pažadino įkyrūs saulės spinduliais šviečiantys man į veidą.  Susiraukusi iš nepasitenkinimo, kad negalėjau ilgiau ramiai miegoti, nusisukau į kitą pusę nei buvo langas ir stengiausi toliau miegoti, bet prastai sekėsi.

Sunkiai atsidususi, lėtai pramerkiau savo pavargusiais akis.  Mano žvilgsnis susidūrė su žalių akių savininkų ir aš tyliai suspygusi, pasitraukiau toliau nuo Mr.Styles.

Mano išsigandusios akys pazvelgė į vaikiną. Jis gulėjo netoli manęs mano lovove ir jo veide žaidė pašaipi šypsenėlė.

Ir tada aš padariau klaidą...

Mano akys tik dabar pastebėjo, kad Mr.Styles nevilkėjo jokių marškinėlių ir aš laisvai galėjau matyti visas ant jo krūtinės ir rankų esančias tatuiruotes.

Man labiausiai patiko jo drugelio tatuiruotė. Net kilo kvaila mintis ištiesti savo ranką ir pirštų galais švelniai per ją perbraukti.

- Grožiesi vaizdu Anastasia? - kilstelėjo savo antakį Mr.Styles.

- Aš... Um... - greitai nusukau savo akis nuo vaikino tatuiruočių į savo sunertas rankas. 

Tik dabar supratau, kad aš guliu lovoje ir pajaučiau kaip mano skruostai parausta iš gėdos.  Juk esu visa susivelusi, nenusipraususi ir beveik pusnuogė. 

Džiaugiuosi, kad buvau savo kūną apsiklojusi balta antklodę ir per ją nesimato mano pusnuogio kūno. 

- K...Ką jūs č...cia  vei..veikiate Mr.Styles? - Įgavusi šiek tiek drąsos, paklausiau.

- ''Čia'' reiškia tavo miegamąjį ar pavartotas plačiąja mūsų buvimo šioje planetoje tikslo prasmę?  Jei klausi, ar visą tai tėra kosminio masto sutapimas, ar gyvenimas turi platesnę metaetinę prasmę - galiu tik pasakyti, kad šis klausimas glumina žmoniją jau daugybę šimtmečių.  - atsakė Mr.Styles.

- Ką? - sutrikusi atsisėdau lovoje ir pažvelgiau į vaikiną nesuprasdama,  ką jis ką tik ištarė.

- Neprivalau tau aiškintis Anastasia.  - staiga jo balsas tapo šaltas.

Vėl nuleidusi savo akis į rankas, pradėjau kandžioti savo apatinę lūpą. 

Aš visada jaučiuosi ypač nervinga būdama šitaip arti Mr.Styles. Tada mano delnai ima labai prakatuoti ir pradedu kvailai mykčioti.

Visada buvau nedrąsi mergina kuri būvo tyli ir nedrąsi. Su vaikinais man sėkėsi bendrauti ypač sunkiai.

Vos vaikinui užkalbinus mane, aš imu rausti ir nerandu tinkamų žodžiu. Nebuvau populiari mokykloje, nors man to populiarumo ir nereikėjo.

Aš labiau mėgau tylą ir vienatvę, o ne triukšmingus vakarėlius ir daugybę netikrų draugų, apsimetančių jais dėl savo priežasčių.

Paskendusi savo mintyse, ne iš karto susivokiau, kad Mr.Styles kažką man sako.

Kelis kartus sumirksėjusi,  pažvelgiau į jį ir sudrebjau pamačiusi jo veide pyktį.

- Tu manęs nesiklausai Anastasia. - pasilenkdamas arčiau manęs sušnypštė Mr.Styles. - Manau reikėtų tave už tai nubausti.

- Aš... Aš...  Atsiprašau. - drebančiu balsu sunkiai ištariau.

Vos prisiminus vakar vakarą, kruptelėjau ir pajaučiau kaip visas kūnas pradeda drebėti, o akyse kauptis sūrios ašaros.

Nebenoriu vėl kęsti to skausmo kurį jaučiau vakar.

♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥♥ ♥ ♥ ♥ ♥ ♥

Taigi prasidėjo atostogos ir atsirado laiko rašymui.  =)

Tikiuosi, kad skaitytojai nedingo <_>

LAUKIU VOTE IR NUOMONIŲ.      '(*∩_∩*)′    (っ´▽')っ