The Only Answer - Innocent |STYLES|

Part 14

* Bėgau tamsiu mišku, via užkliūdama už nukritusių medžių šakų. Mano rankos ir kojos buvo visos apdraskytos, kruvinos, drabužiai suplėšyti, iš jų likusios tik draiskanos kabančios ant mano kūno.

- Niekur nepabėgsi nuo manęs Anastasia! - už kelių metrų surėkė vaikinas.

Mano skruostais tekėjo sūrios ašaros, o kvėpuoti man pasidarė vis sunkiau.

Jaučiausi labai pavargusi, visą kūną skaudėjo nuo patirtų sumušimų, kurie puošė visą mano kūną, to monstro dėka.

Toliau bėgau nesustodama, kvėpuodama giliai ir greitai bet staiga užkliuvau už atsikišusio kelmo ir nukritau veidu į samanas, bei dar labiau nusibrozdindama kojas ir rankas.

Norėjau keltis, bet pajaučiau kaip esu sučiumpama už plaukų ir parversta veidu į JĮ.

- Darėjo man paklusti lėlyte. - grėsmingao ištarė JIS ir tada miško tylą sudrumatė kurtinantis šuvis. *

Klykdama atsisėdau lovoje. Napajaučiau kaip pradėjau garsiai verkti ir kukčioti.

Apsikabinusi savo kelius ir padėjusi galvą tarp jų, nenustojau verkti, niekaip negalėdama pamiršti ką tik susapnuoto košmaro.

Staiga išgirdau kaip su trenksmu ataivėrė mano kambario durys.

Mr.Styles pov*

Jau buvo be dešimt minučių pirma, bet aš vis dar sedėjau savo darbo kambaryje negalėdamas mąstyti, nes mano mintyse yra JI.

Anastasia.

Vis dar prisimenu, kai ji netikėtai mane pabučiavo jos kambaryje. Tos saldžios lūpos bei tobulos kūno linijos šmėsteli man prieš akis, vos ketinu užmerkti akis.

Niekada nemėgau būti liečiamas be leidimo. Ir kiekviena mano turėta moteris tai puikiai žinojo, ir gerbė mano užsibrėžtas ribas, nes bijojo būti nubaustos.

Nors Anastasia ir yra nepaklusni, bet tai galima lengvai sutvarkyti.

- Ne!- Netikėtai namų tylą pertraukė garsus merginos klyksmas.

Greitai pašokęs nuo minkštos kėdės, išlėkiau iš darbo kambario.

Nusileides laiptais į antrą aukštą, nuskubėjau link Anastasios kambario. Su trenksmu atidariau mergonos kambario duris ir pamatytas vaizdas mane sutrikdė.

Anastasia sėdėjo viduryje lovos apsikabinusi per kelius savo kojas ir padėjusi galvą tarp jų, garsiai kukčiojo.

Vos man įžengus į kambarį, merginos nuverktos akys pažvelgė į mane, bet tada jos veidas persikreipė iš baimės vos man žengus žinganį lovos link.

- Nesiartink! - vis dar ašaroms riedant iš akių sušuko Anastasia.

Nekreipdamas dėmesio į jos paliepimą, prisiartinau prie lovos ir merginai bandant atsitraukti, stvėriau jai už rankos ir sustabdžiau.

- Neįsakinėk man. - suurzgiau suapausdamas jos riešą.- Supratai?

- P..pa...paleisk. - sukukčiojo Anastasia. - Man skau...skauda .

- Ar supratai?!!! - Susinervinęs, dar stipriau suspaudžiau jos riešą, priveradamas ją suinkšti iš skausmo.

- T..taip. - suinkštė mergina per ašaras.

###################

Visiška lempų lempa čia gaunas... Rašau dalį visa nervuota nes draugė užsišika dėl nieko..., Taip nervai ima, kad negaliu jau.. viskas pabodo man....

Tikiuosi sulauksiu nuomoniu