Wow, jau 40 dalį rašau :o .... O atrodė, kad neseniai pradėjau rašyti šią istoriją.
Ačiū visiems, kas skaitote, išreiškiate savo nuomones. :) Nepykit, kad dalis tokia trumpa. Man dabar rašymas ne galvoj...
P.S. Galbūt daina čia nelabai ir tinka, bet ją klausydama gavau įkvėpimo šiai daliai.
¡Ay! Esta imagen no sigue nuestras pautas de contenido. Para continuar la publicación, intente quitarla o subir otra.
Mr.Styles pov*
Pirmą kartą nežinojau ką daryti.
Neturėjau jokios galios savo rankose.
Galėjau tik sėdėti ir laukti. O laukimas nėra pati stipriausia mano savybė.
Vos atsidūriau su Anastasia ligoninėje, daktarai išsivežė merginą į palatą, kurioje bus atliekami įvairūs tyrimai. Buvau nežinioje, viskas slydo man iš rankų, o keisti jausmai užplūdę krūtinę, neleido nurimti.
Niekada nesijaučiau toks .... bejėgis. Nors ir kiek turiu galios, bet šį kartą susimoviau. Leidau Anastasiai vienai, be jokios apsaugos važiuoti į vestuvinių suknelių parduotuvė, ir dabar esu čia.
Ir tik dėl to esu kaltas aš.
Maniau, kad esame toli nuo miesto, kuriame daugiausia pavojų gali nutikti, ir mums , o ypač Anastasiai nieko negali nutikti. Bet vis dėl to tai nutiko. Todėl esu ligoninėje ir laukiu nors menkiausių žinių apie merginą.
Tas jausmas vis nepalieką manęs ir tarytum plėšo iš vidaus. Niekada per visus savo gyvenimo metus šitaip nesijaučiau. Niekada ir neteko, nes valdžiau viską ir visus. Iki šios akimirkos.
- Mr.Styles. - išgirdau kreipiantis į mane ir pakėliau savo galvą.
Priešais mane stovėjo garbaus amžiaus žilaplaukis vyras, apsivilkęs baltu daktaro chalatu ir savo rankose laikantis rudą aplankalą. Jo veidas buvo susirūpinęs ir mano širdis krūtinėje neramiai subruzdo.
- Kas jai? - atsistojau nuo nepatogios laukiamojo kėdės.
- Panelė Hill nusinuodijo. Mums pavyko iš jos organizmo išvalyti nuodus, jiems dar nespėjus pasklisti labai plačiai. - ištarė daktaras. - Bet svarbu tai, kad jos organizmas yra nusilpęs, panelei trūksta skysčiu. Jai reikia daugiau valgyti, norit atstatyti viską į vietas.
- Nusinuodijo? - sutrikęs pažvelgiau į daktarą.
- Paskutinį kartą ji gėrė vandenį, kuriame buvo žiurkių nuodų. Jų kiekis buvo gan didelis, Mr.Styles ir jeigu jūs būtumėte pavėlavęs bent kelias sekundęs, panelės Hill šioje žemėje nebūtų. Jūs atvykote laiku.
- Noriu ją pamatyti.
- Žinoma, - linktelėjo vyras. - Sekite paskui mane.
Nusekiau daktarui iš paskos, o nerimas šiek tiek nuslūgo. Jaučiausi šiek tiek ramiau, sužinojęs, kad Anastasiai vis dėl to viskas gerai. Ji gyva ir tai yra svarbiausia.
Po kelių akimirkų sustojome priešais nieko neišsiskiriančias baltas ligoninės palatos duris, ir daktaras paliko mane vieną. Uždėjęs delną ant rankenos, palenkiau ją ir įžengiau į palatą.
