Manau, kad dar keletas dalių ( na gal kokios 5 - 6 ir istorija bus baigta) ;) Tikiuosi sulaukti nuomonių ;) Ko tikitės sekančiose dalyse? Kaip manote kaip baigsis istorija?
Oops! This image does not follow our content guidelines. To continue publishing, please remove it or upload a different image.
Anastasia pov*
- Ne. - žengiau žingsnį atatupsta. - Netekėsiu už tavęs.
Harry kelias akimirkas žvelgė į manę ir padarė tai ko aš visiškai nesitikėjau. Jis atlošė savo garbanotą galvą ir garsiai nusikvatojo. Jo juokas pasklido po mano miegamąjį ir atsimušė į sienas.
- Tu neturi kito pasirinkimo. - šypsena nepaliko vaikino veido.
- Jis visuomet yra. - ištariau.
- Tik ne dabar. Ne šiuo atveju.
- Nesuprantu. - atsidūsau. - Juk gali turėti bet kurią pasaulio merginą, tad kodėl pasirinkai manę? Jos su mielu noru gultusi su tavimi į lovą ir tikrai šokinėtų iš laimęs, jei joms pasiūlytum tekėti. Be to, nesu graži ir paklūsni, o tokios juk tau žmonos ir reikia ar ne? Žmonos, kuri neprieštaravusi vykdytų kiekvieną tavo užgaidą, paklustų viskam ką besakytum. Tad kodėl aš?
Harry prisiartinęs prie manęs, pirštais sučiupo plaukų sruogą ir patrynė tarp jų. Susilaikiau neatsitraukusi ir laukiau kas nutiks toliau.
Nors man ir patinka šitoks Harry, bet žinau, kad už šitos švelnumo kaukės slepiasi žvėris, kuris tykodamas tik ir laukia progos mane nuskriausti.
- Pasirinkau tave todėl, nes tu esi kitokia. - vis dar tarp pirštrų trindamas mano plaukų sruogą, prabilo Harry. - Tu maištauji, nepaklūsti man, bandai pasprukti , bet žinok, kad tai neįmanoma. Tu esi mano būsimoji žmona, tad aš nepaleisiu tavęs. Ana, esi išskirtinė, tikras iššukis man. O iššukiai man patinka. Patinka nugalėti. Valdyti. Ir tai niekada nepasikeis. Tu niekada nepaspruksi nuo manęs. Kad ir kur būtum, surasiu tave, bet pažadu, kad bausmė bus ne įtin maloni tau. Tad tapsi mano žmona ir išmoksi gražiai elgtis. O jeigu ne, tai....
- Tada mane šaltakraujiškai nužudysi kaip kitas savo aukas?
- Net ir mirtis tavęs neišlaisvins nuo manęs, mieloji.
Sustingusi žvelgiau į Harry. Jo žalios akys žvelgė man į akis, kol staiga pajaučiau jo šiltą delną sau ant skruosto. Kita ranka lėtai apglėbė mano liemenį ir prisitraukė arčiau savęs.
Žvelgiau į žalias Harry akis tikėdamasi, kad jis pasitrauks nuo manęs ir paliks vieną, bet nutiko priešingai.
Vaikinas lėtai pasilenkė ir savomis lūpomis užspaudė manąsias.
Automatiškai užmerkiau akis, bet nepravėriau savų lūpų. Gal būt todėl, nes nenorėjau tapti dar daugiau pažeidžiama nei esu dabar.
Harry lūpos atkakliai bandė praverti manąsias. Jo ranka esanti ant skruosto lėtai paniro man į plaukus ir staigiau judesiu atlošė mano galvą.
Tikriausiai aiktelėjau ar padariau kažką panašaus nuo ko mano lūpos prasivėrė, tad Harry tuo pasinaudojo ir pagilino bučinį.
Stovėjau sustingusi. Nedrįsau pajūdėti. Keisti jausmas šėlo krūtinėje kaip už lango siaučiantu audra. Dvejopi jausmai kankino mane.
- Nagi, Ana. - sukuždėjo į lūpas Harry. - Juk žinai, kad pati to nori. Nesipriešink tam kas žinai, kad nutiks.
Vaikino lūpos vėl užspaudė manąsias ir aš apsisprendžiau. Net jeigu tai ir turės pasekmių vėliau.
Nedrąsiai rankomis apsivijau Harry kaklą ir atsakiau į bučinį. Tarsi elektra nuvilnijo visu mano kūnų, o kambario temperatūra staiga pakilo.
Jaučiau vaikino ranką lėtai leidžiantis mano liemeniu žemyn, kol ją uždėjo ant klubų. Jis vis glaudė mane arčiau savęs, o lūpos lėtai glamonėjo manąsias.
Atrodė niekada tai nesibaigs. Jaučiausi tarsi skęstanti savo geisme, kurį pažadino šis vaikinas savo viduje slepiantis tikrą žvėrį.
Harry staiga pakėlė mane nuo grindų, paguldė ant lovos.
- Harry... - sukuždėjau atplėšdama nuo jo lūpas. - Harry...
- Patylėk. - suurzgė vaikinas lėtai lūpomis slysdamas mano kaklu žemyn. - Tu priklausai man, mažute. Man vieninteliam.
Garsiai aiktelėjau vaikinui sukandus mano kaklo odą ir į ją įsisiurbus lūpomis. Pirštus panėriau į Harry garbanas ir papešiau jas.
Sunkiai alsavau, o vaikino glamonės tesėsi toliau. Užmerkiau savo akis ir mėgavausi Harry man suteikta palaima.
