Kitokia/(Z.M)

31 dalis

IZABELĖ
-Ize?,- pasirodo Zayn taip pat negali užmigti, bet neparodysiu, kad nemiegu. Nieko neatsakiau.
-Gerai, kad miegi,- jis paglostė mano plaukus. Kas jam yra?
-Žinai, jau kurį laika norėjau tau tai pasakyti, bet negalėjau,- jis atsiduso. Aš toliau apsimečiau, kad miegu, man pasidarė įdomu.
-Manau tu to nepastebėjai, bet aš pasikeičiau ir tik dėl tavęs,- jis vėl atsiduso,- Iš pradžiu maniau, kad tu tik mano užgaida, vėliau supratau, kad jaučiu tau simpatija, o dabar suprantu, kad jaučiu tau daug daugiau negu paprasta simpatija,- nejaugi Zayn ka tik prisipažino, kad mane myli?!,- Bet galiu tau tai pasakyti tik tada kai tu miegi, nes tu tuo tikrai nepatikėtum, o gal net supyktum,- pajutau kaip jo krūtinė sujudėjo nuo jo juoko,- Gaila, kad tu nejauti man to paties,- jis padarė pauzę,- Bet aš stengsiuos dėl taves,- po šiu žodžiu jis mane dar stipriau apsikabino. Negaliu patikėti, kad jis ka tik prisipažino, kad mane myli. ZAYN mane myli?! Negaliu patikėti.. Aš jam taip pat kažka jaučiu, bet nežinau ar jį myliu ar tik jaučiu jam simpatija.. Na, bet neišsiduosiu, kad nemiegu ir, kad viska girdėjau. Pirma viska gerai apgalvosiu, o kai ateis laikas aš jam atsakysiu ka jam jaučiu. Taip ir užmigau.
Ryte pabudau vis dar šalia Zayn, tai toks geras jausmas. Pati nusišypsojau dėl savo minčiu, ir jis tai pajuto.
-Labas rytas,- Zayn pasisveikino, jo mieguistas balsas buvo lyg muzika mano ausims.
-Labas rytas,- pasisveikinau su juo pakėlusi galva nuo jo krūtinės ir nusišypsojau. Jis pažiūrėjo į mane nustebes.
-Kas yra?,- paklausiau, nes nieko nesupratau.
-Tu nepyksti,- jis buvo nustebes, bet aš nesupratau dėl ko.
-O ka padariai, kad turėčiau pykti?
-Maniau supyksi kai pabudusi rasi mane šalia,- jis jau nebebuvo toks nustebes.
-Juk aš pati to vakar taves paprašiau tai kodėl turėčiau pykti?
-Na tu vakar buvai girta tai galvojau, kad neprisiminsi.
-Zayn aš tau jau vakar sakiau, kad aš nebuvau girta,- nusijuokiau,- Mane nėra taip lengva nugirdyti kaip tu galvoji,- tai pasakiusi vėl padėjau galva ant jo krūtinės.
-Tai tu ir dabar nežadi keltis?
-Ne man ir taip gerai.
-Na gerai, bet man reikia keltis,- ir jis jau norėjo lipti iš lovos, bet aš į jį įsikabinau ir nepaleidau.
-Ne tau nereikia keltis,- pasakiau ir toliau laikiausi įsikabinusi jo. Rankomis buvau apsikabinusi jo liemenį, o kojomis jo kojas ir jis niekaip nebūtu pajudėjęs.
-Jeigu dabar kas nors ateitu galėtu pagalvoti ka nors negero,- po jo žodžiu aš pakėliau galva ir žiūrėjau jam į akis.
-Pavyzdžiui ka? Kad mes permieg...
-Ne, jie per daug gerai tave pažįsta ir žino, kad tu to neleistum,- jis neleido man baigti.
-Tai ka tada? Kad mes pora?,- aš vis dar žiūrėjau į jo rudas akis ir stebėjau jo reakcija.
-Gal,- jis tai pasakė tyliai, bet galėjau girdėti liūdesį
-Ir tai būtu blogai?,- į šį klausima jis nieko neatsakė tik keistai į mane žiūrėjo,- Žinai manau mums tikrai laikas keltis,- ir aš išlipau iš lovos, nuėjau į vonia. Aš jo nesuprantu, dar naktį jis man prisipažino, kad mane myli na taip jis galvojo, kad aš miegu, bet nesvarbu, o kai ryte paminėjau žodį "pora" jam tai buvo kažkas blogo. Na tiek to... Kai baigiau duše apsirengiau, susitvarkiau plaukus, truputį pasidažiau. Išėjusi iš vonios Zayn kambaryje neberadau. Nusileidau į apačia ten buvo visi tame tarpe ir Zayn.
-Labas rytas,- pasisveikinau eidama link virtuvės.
-Labas rytas,- pasisveikino visi chloru. Nuėjusi į virtuve pradėjau darytis pusryčius.
-Kodėl vakar taip anksti išvažiavai,- išgirdau Chloe balsa.
-Zayn išsitempė,- pasakiau nieko nemeluodama, nežadu jai meluoti.
-Zayn?,- jis perklausė manes lyg negalėtu patikėti.
-Taip Zayn, nes jo manymu aš buvau labai girta,- kaip tik baigiau darytis pusryčius ir atsisėdau prie stalo, tiesiai prieš Chloe.
-Awww
-Kas tau yra,- paklausiau lyg ji būtu nenormali kokia.
-Jis tavimi rūpinasi,- ji šypsojosi rimtai kaip nenormali.
-Apie ka kalbat?,- į virtuve atėjo Zayn.
-Šiaip apie gyvenima,- pasakiau.
-Mes važiuosim į prekybos centra, tu važiuosi?,- Chloe paklausė taip nukreipdama tema, už tai labai jai dėkoju.
-Nevažiuosiu žiauriai tingiu.
-Tai gerai Zayn taip pat nevažiuos sakė laukia kažkokiu svečiu,- Chloe pasakė ir nuėjome prie kitu vaikinu, netrukus jie visi išvažiavo. Na ka likau tik aš ir Zayn.
-Tai ka veiksim?,- Zayn kaip visada su tuo savo šelmišku balso tonu.
-Tu lauksi savo svečiu, o aš eisiu į savo kambarį,- ir nuėjau į savo kambarį. Taip kambaryje prasėdėjau gal pusvalandį kol išgirdau, kad apačioje Zayn su kažkuo mušasi. Greitai nubėgau į apačia, ten pamačiau vaikina kuris buvo tikrai neblogai sumuštas, nusišysojau kai pagalvojau, kad tai Zayn darbas, bet mano šypsena dingo kai supratau, kad jeigu nieko nedarysiu Zayn jį užmušt.
-Zayn!!,- bandžiau atkreipti jo dėmesį, bet jis nekreipė dėmesio. Bet ačiū Dievui tas vaikinas pabėgo nuo Zayn ir greitai išvažiavo iš kiemo. Zayn norėjo jį vytis, bet aš pastojau jam kelia.
-Zayn! Palik jį ramybėj,- prašiau jo, jau su ašarom akyse, nes aš bijojau, kad jam kas nors neatsitiktu.
-Kodėl turėčiau?!,- jis šaukė ant manes.
-Prašau, dėl manes,- manau šie žodžiai turėtu suveikti.
-Kodėl tu manai, kad man kažka reiški?,- jis nelaukė mano atsakymo ir nustūmė šalin. Dabar aš jau verkiau.
-Zayn! Aš girdėjau viska ka tu man sakei naktį!,- sušaukiau jau nebežinodama kaip daugiau jį sustabdyti ir tada jis sustojo prie pat duru.
-Ka?,- jis paklausė tyliai ir atėjo prie manes. Aš stovėjau jau visiškai prisispaudusi prie sienos, o Zayn visai netoli nuo manes.
-Aš girdėjau ka sakei man naktį, nors tu ir galvojai, kad aš miegu,- ašaros dar labiau liejosi mano skruostais.
-Tai kodėl nieko neatsakiai?
-Nes tada nežinojau ka tau atsakyti.
-O dabar žinai?,- jo akyse taip pat suspindo ašaros. Keista matyti jį tokį.
-Žinau.
-Tai atsakyk dabar.
-Zayn aš jaučiu tau ta patį,- jis man nieko neatsakė tik pabučiavo mane. Taip gera jausti jo lūpas ant savuju. Galiausiai mes atsitraukėme ir žiūrėjo vienas kitam į akis.
-Ize ojj Izabele,- jis nusijuokė,- Aš tave myliu.
-Aš taip pat tave labai myliu,- dabar jau aš jį pabučiavau,- Nuo dabar tu gali vadinti mane Ize, nes taip mane vadina žmonės kurie man yra svarbus ir kuriuos aš labai myliu,- pasakiau ir mes abu nusijuokėme.
-Niekada nemaniau, kad apsistosiu ties viena mergina.
-Na manau teks apsistoti,- suvaidinau tipo pikta.
-Jeigu teks apsistoti ties tavimi tada sutinku,- jis nusijuokė, o aš vėl jį pabučiavau.
---------------------------------------------
Nauja dalis! Labai noriu padėkoti visiems savo skaitytojams, labai labai jus myliu:)* Ši istorija jau pasiekė 1k peržiūru!! Gal jums tai ir neatrodo daug kai ant kitu istoriju yra po 10k, 15k ar daugiau, bet man tai yra žiauriai daug:) Taigi tikiuosi ir toliau skaitysit mano istorija, ji jums patiks, o aš nebugrybausiu berašydama kitas dalis:)) Nepamirškit vote ir nuomoniu:)
                           -LoveMakesYouStronger
---------------------------------------------