Kitokia/(Z.M)

2.14

Izabelė
Net neįsivaizduoju kas atsitiko Zayn jis visa laika susimastęs ir.... Nežinau jis kažkoks keistas. Iš pradžių maniau, kad jam ramybės neduoda klausimai apie vaikelį, bet dabar jau pradedu tuo abejoti. Juk neįmanoma visą laiką galvoti apie vieną ir tą, kad ir kaip tai būtų tau svarbu. Aš žadu jam pasakyti, kad vaikelis jo, bet dar ne dabar, aš dar nepasiruošusi tam... Na aš gal visko taip nesureiksminčiau, bet šiandien pirmą kartą matau, kad Zayn piktas. Jis bando man to neparodyti ir elgiasi kaip visada maloniai. Bet matau ir jaučiu, kad trūksta labai mažai, kad jis pasidarytų labai piktas. O svarbiausia aš net nenumanau dėl ko visa tai.
-Izabele, gal galim pasikalbėti?,- prie manęs priėjo Zayn ir tai buvo pirmi jo šiandien man ištarti žodžiai. Aš linktelėjau ir mes prisėdome ant sofos.
-Taiii, apie ką nori pasikalbėti?,- paklausiau, po to kai mes jau kokias 5 minutes sėdim ant sofos, o Zayn tiesiog tyli.
-Manau, kad žinai apie ką,- jis truputį atsipalaidavo, o tai leido atsipalaiduoti ir man.
-Net nenumanau,- atsakiau linksmai, taip bandydama šį pokalbį padaryti ne tokį keistą.
-Ize, mes kartu jau kurį laiką, ir manau mums tikrai būtų laikas atvirai pasikalbėti,- jis prisislinko arčiau manęs.
-Apie ką tiksliau nori pasikalbėti?
-Ize nepertraukinėk manęs,- jis truputį susierzino, o tai sunervino ir mane. Matai jis nori pasikalbėti, bet kalbėti vienas. Nu įdomiai įdomiai,- Aš taves neskubinau ir buvau kantrus kas man yra gana reta,- jis kalbėjo gana atsipalaidavęs taigi manau šis pokalbis bus gana sėkmingas,- Bet ir mano kantrybė turi ribas,- jis jau kalbėjo, pikčiau?!,- Ize tu turi pasakyti man teisybę ir daugiau nieko nuo manęs nebeslėpti.
-Tai ką tiksliai nori, kad pasakyčiau,- pasitikslinau.
-Sakiau manes nepertraukinėt!,- jis ką tik ant manęs užšaukė.
-Nedrįsk šūkauti mano namuose, o ypač ant manęs!!,- aš atsistojau ir pasisukau eiti link išėjimo iš sveitainės.
-Ize sugrįšk čia!,- jis toliau ant manęs šaukė.
-Aš tau ne koks šuo, kad klausyčiau tavo komandų! Ize pasakyk man tą! Ize pareik čia!,- aš irgi šaukiau ant jo,- Aš tau jau daugybe kartų sakiau, nesu viena iš tavo kalių! Taip, kad neaiškink, ką ir kada man daryti!!,- jau senai ant nieko taip nešaukiau, bet jis to nusipelnė. Aš kaip kokia kvaiša antrą kartą patikėjau juo, o jis ir vėl daro tą patį.
-Aš jau senai su niekuo nesusitikinėju jeigu tu tai nori žinoti!,- jis žengė link manęs.
-Manes tai nedomina!,- apsisukau ir toliau ėjau link kambario, o Zayn kaip galiu girdėti eina man iš paskos,- Kai norėsi pasikalbėti rasi mane kambaryje,- pasakiau jau ramiu tonu ir norėjau tęsti savo kelione, bet Zayn ranka mane sulaikė. Kelionė iš svetainės į mano kambarį dar niekada nesitesė taip ilgai, dabar esam ties buto durimis ir liko visai nebedaug.
-Tai mes kalbamės dabar, bet tu bėgi,- jis laikė mano ranką.
-Ne, dabar mes pykstamės,kai nusiraminsi tada ir pasikalbėsim!,- aš pabandžiau išlaisvinti savo ranką, bet man nepavyko,- Zayn paleisk!!
-Nebėk nuo manęs! Jau pabėgai vieną kartą, antro karto nebus,- jis kalbėjo piktai, bet dabar bent jau tyliau.
-Jeigu reikės ir pabėgsiu!
-Ne, nepabėgsi!,- jis nusijuokė.
-Ir kas man uždraus? Tu?,- keliom sekundėm nutilau,- Išvykau viena kartą manai nesugebėsiu išvykti ir antrą? Nenuvertink manęs! Tu daug ko apie mane dar nežinai!,- kad Zayn ir kalbėjo tyliau aš vis dar tebešaukiau.
-Būtent apie tai ir kalbu, kad tu nesi su manimi atvira!,- jis ir vėl ant manęs šaukė.
-O nemanai, kad tam yra priežastis?!
-Ne nemanau, pasakyk man tai ką aš noriu žinoti ir viskas, kam pyktis?! Pasakyk man kas vaiko tėtis?!,- jis vis šaukė ant manęs, o mane tai tiesiog siutina.
-Nesakysiu!!,- jeigu jis taip su manimi elgiasi aš net nežadu jam sakyti tiesos. Mano vaikui nereikia tokio tėvo...
-Ize sakyk arba aš išeisiu!!,- jis galvoja, kad man pagrasins, na jis labai klysta.
-Teisingai bėk Zayn! Juk visada taip ir darei!,- tikrai nežadu jo laikyti, jeigu jam su manimi nėra gerai tai tegul eina kur geriau.
-Ir išeisiu!
-Ir eik!!,- apsisukau ir ėjau link kambario, bet apsisukau ir sugrįžau pas jį,- Kada susirinksi daiktus?,- paklausiau, jeigu jis toks man nereikia nieko kas primintų jį.
-Dabar!,- atsakė ir pasisuko link kambario.
-Ne! Dabar aš noriu pabūti viena!,- pasakiau ir užstojau jam kambario duris.
-O aš noriu tiesos! Taip, kad tau mano norai nerūpi, man taip pat taviškiai nerūpi!,- jis įsibrovė į kambarį, bet aš net nežadu jam nusileisti. Stipriai pagriebiau jo ranką ir pradėjau temti link durų.
-Zayn tu išeisi dabar!!,- toliau bandžiau jį temti, bet pažiūrėjus į jį tik dar labiau susinervinau. Jis plačiai šypsosi,- Ko čia šypsais?!
-Tu visada buvai ir liksi tokia,- jis vis dar tebesišypsojo.
-Kokia?,- paklausiau, bet ir toliau bandžiau vesti jį link durų.
-Va tokia
-Gal gali nebenusišnekėti ir išeiti?,- paklausiau jau kiek ramiau ir paleidau jo ranka, nes vistiek matau, kad aš jo nepajudinsiu.
-Tai vis dar nori, kad išeičiau?,- jis paklausė.
-Tai buvo tavo mintis ne mano, o aš nežadu taves laikyti per prievarta,- pasakiau ir daviau ženklą, kad išeitų.
-Tai tu nenori, kad išeičiau,- jis tai pasakė kaip faktą,- Ize viskas, arba pasakai tiesą arba aš išeisu!,- jis vėl pasidarė piktas. Jam ką gal mėnesinės?!
-Dink ir greičiau!!,- aš taip pat vėl užsidegiau. Zayn nuėjo prie durų, bet kai jas truputį pravėrė sustojo.
-Zayn..,- pasakiau jau labai ramiai, bet jis mane nutraukė.
-Izabele, dabar jau gali sakyti ką tik nori aš vistiek išeisiu,- jis tai pasakė gan pašaipiai. Jis turbūt galvojo, kad aš noriu jo atsiprašyti arba paprašyti pasilikti, bet aš tik norėjau pasakyti, kad jis nebegaištų laiko ir greičiau išeitų.
-Tikrai? Kad ir ką pasakysiu tai nebepakeis tavo nuomonės?,- paklausiau ramiai.
-Ne,- jis labiau pravėrė duris ir dabar jau buvo laiptinėje, bet vis dar tebestovėjo priešais mane.
-Tai norėjai tiesos?,- tai buvo retorinis klausimas.
-Jau sakiau, kad nebesvarbu ką pasakysi tai nebepakeis mano nuomonės,- jis nutraukė mane ir pasakė tai gana pašaipiu balsu.
-Na ir gerai, kadangi jau niekas nebepakeis tavo nuomonės tai galiu pasakyti!,- giliai įkvėpiau,- Zayn, tai TU esi vaikelio tėtis!!,- po šių mano garsiai ir aiškiai ištartų žodžių mačiau kaip Zaym sustingo, o aš lėtai uždariau buto duris palikdama jį kitoje pusėje.
^*^
Taigi tiesa pagaliau paaiškėjo!! Manau, kad tikėjotės jog jis tai sužinos kitokioj situacijoj, bet aš esu aš ir jau senai žinojau, kad jis tai sužinos tikrai ne gražiausiu būdu. Tai vis dėlto laukiu jūsų nuomonių!:)
-LoveMakesYouStronger