Kitokia/(Z.M)

33 dalis

Kaip gera pabusti kai šalia taves yra mylimas žmogus. Aš pabudau pirma, bent jau taip manau, nes per daug tingiu pažiūrėti ar Zayn miega, bet manau, kad jis dar tebemiega. Aš tebeguliu taip pat kaip ir užmigau, prisiglaudusi prie Zayn, o mano galva ilsisi ant Zayn krūtinės. Net nežadu greitu metu keltis ir trauktis nuo Zayn. Miego nebenirėjau, tad pirštu galiukais ėmiau vedžioti nematomas figūrėles ant kietos Zayn krūtinės. Taip vedžiojau ant Zayn krūtinės figūrėles kol jis nesujudėjo, aš nenorėjau dar jo pažadinti tad patraukiau ranka.
-Labas rytas, gražuole,- mano ausis pasiekė užkimes, rytinis mano mylimo vaikino balsas.
-Labas rytas,- pajėliau galva ir pakštelėjau jam į lūpas. Tada atsiguliau taip, kad matyčiau Zayn veida, bet vistiek labai arti jo.
-Tik tiek?,- jis suvaidino tipo labai nuskriausta.
-Ojjj vargšelis,- paglosčiau jo skruosta, tipo užjaučiu. Tada pakštelėjau dar karta, ir dar, ir dar.
-Geriau?,- paklausiau ir atsiguliau ant nugaros, nes visa naktį miegojau ant šono.
-Truputį, bet vistiek mažai,- jis vėl vaidino nuskriausta.
-Na nieko nebegaliu daugiau padėti,- aš taip pat suvaidinau liūdna. Kažin mes taip visada ir vaidinsim tai piktus, tai liūdnus ar nuskriautus? Nusijuokiau iš savo minčiu.
-Dar ir kaip gali,- Zayn susišypsojo ir pakiles virš manes, rankomis atsirėmė į lova, o kojomis apsižergė mane ir įsisiurbė man į lūpas, aš aišku atsakiau. Viena ranka apsikabinau jį per kakla, o kita ranka įvėliau į jo plaukus. Taip gera jausti jį šalia, jausti jo lūpas ant savuju ir žinoti, kad mes tai darome iš meilės. Po keletos minučiu mes atsistraukėme, nes mums paprasčiausiai pritrūko oro.
-Na va man iš kart geriau,- nusišypsojo Zayn, ir dar karta pakštelėjo man į lūpas. Jis jau norėjo pasitraukti, bet jį prisitraukiau dar vienam bučiniui. Aš apsiverčiau kartu su Zayn taip, kad aš bučiau viršuje jo, bet netrukus Zayn vėl mus apvertė. Kad ir kiek vartėmės mūsu bučinys nenutrūko. Galiausiai mes atsitraukėme ir atsigulėme šalia, stipriai vienas kito, apsikabinome ir tiesiog gulėjome.
-Zayn kokia šiandien diena?
-Šeštadienis, o ka?
-O tai kada mes grįšim namo juk pirmadienį jau į mokykla,- nežinau kaip prisiminiau apie ta velnio vieta.
-Jeigu nori galim, kad ir šiandien,- Zayn pabučiavo mano plaukus.
-Nenoriu, bet reikia,- tai pasakiusi atsistojau ir nuėjusi prie spintos pradėjau krautis daiktus.
-O kada žada važiuoti visi kiti?,- paklausiau besikraudama daiktus.
-Nežinau, jeigu nori galiu nueiti paklausti.
-Jeigu gali,- nusišypsojau jam, ir jis išėjo iš kambario.
-Jie taip pat važiuos namo šiandien,- po keletos minučiu į kambarį parėjo Zayn.
Taigi kai visi susikrovėme daiktus išcažiavome namo.
-Aš, tu ir Chloe važiuosim viena mašina, o visi kiti važiuos kita,- Džeisas pasakė ir toliau ėjo link mašinos.
-Ne Ize važiuos su manim,- Zayn taip išdėstė savo mintis.
-Tau viskas gerai?,- Džeisas nusijuokė. Aš stoviu tarp ju ir žiūriu ka kuris pasakys, o pati tyliu.
-Net labai gerai,- tai pasakes Zayn nusistempė mane į save mašina.
-Chloe važiuok su jais,- paliepė Džeisas. Aišku čia viskas vyko ne piktai, o tiesiog....,- Zayn! Jeigu tu ka nors sugalvojai tai aš tave užmušiu!,- mus nueinant sušuko Džeisas. Mes su Zayn jau sėdime mašinoje ir laukiam kada ateis Chloe. Galiausiai kai Chloe atėjo mes pajudėjome link namu.
-Zayn žiūrėk į kelia,- pasakiau kai pastebėjau, kad žiūri į mane, o be į kalia.
-Bet tu tokia gra......,- jis nebaigė sakyti, matyt pagaliau prisiminė, kad mašinoje esam ne vieni. Aš tik pažiūrėjau į jį išpūsdama akis ir duodama ženkla tylėti. Na, o toliau visa kelia visi tylėjom. Chloe ištisai mus stebėjo.
Pagaliau grįžome namo. Gerai, kad visi gyvename šalia, taigi Zayn pastatė mašina, o mes susirinkome daiktus ir ėjome link namu. Bet Zayn mane pačiupo už riešo ir pabučiavo.
-Žadėjai išeiti neatsisveikinus?,- Zayn nerūpestingai nusišypsojo ir paklausė, vos tik mes atsitraukėme.
-O gal aš dar nežadėjau atsisveikinti? Nes bučiau atėjus vėliau, bet jau, kad atsisveikinom,- pasakiau ir apsisukus pradėjah eiti link namu. Zayn jau žiojosi kažka sakyti, bet jį nutildė Chloe balsas:
-Ize kur pradingai?!
-Ateinu,- ir nuėjau link namu,- Aš jau čia,- pagaliau pasivijau Chloe, o ji stovėjo prie mano namu?
-Kur buvai?
-Rinkausi daiktus iš Zayn mašinos,- tikiuosi ji daugiau ji nieko neklaus.
-Mhmm,- manau ji nepatikėjo,- Einu išsikrausiu daiktus ir tada ateisiu pas tave ir mums reikė pasikalbėti,- tai pasakiusi Chloe nuėjo namo. Pagaliau grįžo ir Džeisas taigi į namus įėjome kartu.
-Sveiki!,- kartu su Džeisu pasisiveikinom su tėvais kurie buvo sveitainėje.
-Sveiki, sveiki, na tai kaip kelionė?,- paklausė mama.
-Labai gerai,- atsakiau nieko negalvojusi,- Einu į viršu Chloe žadėjo ateiti, tai lauksiu jos viršuje,- kai paminėjau Chloe varda Džeisas tuoj pat atkreipė dėmesį,- Džeisai galim pasikalbėti?,- paklausiau jr jam linktelėjus kartu nuėjome į mano kambarį.
-Tai apie ka nori pasikalbėti?,- Džeisas prakalbo pirmas.
-Ar tau patinka Chloe?,- paklausiau tiesiai šviesiai, o Džeiso veidas tai patyliu....,- Atsakyk man, nebijok aš Chloe nesakysiu.
-Tikrai?,- jis jau truputį atsigavo.
-Tikrai,- patikinau jį.
-Aš manau, kad ja myliu,- toks jausmas, kad Džeisui akmuo nuo širdies nukrito vos man tai pasakė.
-Tai pasakyk jai.
-Negaliu,- jis nuleido galva,- Ji man nejaučia nieko panašaus,- jis dar labiau nuliūdo.
-Tu jai taip pat labai patinki,- pasakiau nepagalvojus ir tai ka pasakiau suvokiau per vėlai, jeigu Chloe tai sužinos tai ji mane užmuš,- Tik Chloe nesakyk, kad aš tau tai pasakiau, nes ji mane užmuš,- mačiau kaip Džeiso veidas nušviti nuo mano pasakytu žodžiu. Bet tada kambario durys atsidarė ir pro jas įėjo Chloe.
-Sveikučiai apie ka kalbat?,- Chloe nieko netardama atsisėdo ant lovos.
-Aš... Turiu...Man... Man reikia į virtuve,- greitai sumaliau belenka,- Džeisai nepalik Chloe vienos,- pasakiau tai ir greitai išėjau iš kambario, man reikėjo kažkaip palikti juos vienus.
CHLOE
Kai atėjau į Izabelės kambarį jį elgėsi gan keistai, ir vos man atėjus ji išėjo lauk. Kaip suprasti?
-Chloe?,- Džeiso balsas pažadino mane iš mano apmastymu,- Aš noriu pasikalbėti,- jis priėjo arčiau manes. Kas jam čia dabar?! Abu jie čia kažkokie neaiškus...
-Apie ka?,- bandžiau palaukyti pokalbį, bet tai labai sunku nežinant apie ka apskritai šitad pokalbis...
-Apie mus
-Mus?,- perklausiau, nes manau man pasigirdo.
-Taip,- aš pažiūrėjau į jį lyg klausdama "tu gerai jautiesi?"
-Naa, tai tada klausau.
-Aš....Tu.....Mes......Aš noriu.....,- jis mikčiojo kaip koks vaikutis kuris nesenai išmoko kalbėti,- O Dieve kaip sunku!,- jis susinervino, what?!,- Pasakysiu paprastai,- jis jau nusiramino, aš linktelėjau galva duodama ženkla, kad greičiau sakytu,- Aš manau, kad tu man labai labai patinki,- KA?!?! aš apšalus, kaip reaguoti? Ka sakyti.
-Ašš......,- dabar jau aš mikčiojau.
-Nieko nesakyk,- jis mane nutildė,- Aš viska žinau,- kaip suprasti? Iš kur jis žino apie mano jausmus? Nejaugi tai taip akivaizdžiai matosi? O Dieve.....
-Apie ka tu čia?,- aš turiu sužiniti ka jis tiksliai žino.
-Ammm.....,- jis vėl užsikirto,- Aš maniau, kad ir aš tau patinku, bet pasirodo ne. Ir aš dabar kai ka užmušiu,- Džeisas jau stojosi nuo lovos, bet aš jį sulaikiau. Ojjjj, Izabele laikykis!! Turiu pasakyti tai dabar, arba nepasakysiu niekada.
-Tu man ir patinki, ir net labai,- aš jam nusišypsojau.
-Tikrai,- jis tuoj pat pasidarė linksmesnis. Aš palinksėjau galva ir apsikabinau jį, buvo taip gera, bet aš turiu dar kai ka padaryti. Taigi atsistraukiah nuo jo ir atsisukau į duris.
-Izeeeee!!!!!!
---------------------------------------------
Nauja dalis, bet jau tokia lempinė, o pabaiga tai visai..... Na, bet laukiu jūsu nuomoniu nesvarbu geru ar blogu. Motyvacijai reikia geru nuomoniu, o tobulėjimui reikia ir kritikos, taigi laukiu visokiu nuomoniu. Rašykit viska ka norit ir aiškiai be jokiu užuomenu:)) Jeigu patinka tai taip ir rašykit, jeigu pieva tai pieva:)
-LoveMakesYouStronger
---------------------------------------------