Kitokia/(Z.M)

2.12

Izabelė
Jau savaitė kaip aš gyvenu čia, man čia tikrai patinka. Dabar yra vakaras ir laukiu kada atvyks Chloe ir Džeisas, nes jie labai nori mane aplankyti ir apie kažka pasikalbėti.. Galiausiai jie atvyko ir mes tiesiog atsisėdome ant sofos.
-Tai ilgai žadi čia gyventi?,- paklausė Chloe.
-Tikriausiai apsistosiu kuriam laikui, nes negaliu išvykti kol pagimdysiu taigi...,- atsakiau.
-Zayn man vis neduoda ramybės ir prašo tai pasakyti kur tu, kai nepasakau to prašo duoti bent jau telefono numerį, ką tu man siūlai daryti? Jis tuoj išvarys mane iš proto,- kiek siurzęs tarė Džeisas.
-Tikiuosi tu jam nieko nesakai?,- paklausiau kiek sunerimusi, nes vis gi jie draugai.
-Ne, bet kiek aš jam galiu meluoti, kad nieko nežinau? Tu jo nematei, jis vėl toks kaip buvo po tavo išvykimo tik, kad dabar užsispyrė tave surasti,- jis toliau kalbėjo, o Chloe linkčiojo galva taip jam pritardama. Negi rimtai Zayn taip elgiasi?
-Kada paskutinį kartą jis buve pas tave ir klausinėjo apie mane?,- paklausiau.
-Kaip tik prieš mums išvažiuojant,- jis atsakė,- Ize pabandyk jam suteikti antrą šansą, jis tikrai nuoširdžiai gailisi,- Džeisas bandė mano suminkštinti mano širdį, o aš tik sukinėjau galvą į šonus bandydama nepasiduoti jam.
-Chloe, o tu kaip? Prie taves nekimba?,- nukreipiau tema ir tuo pačiu išgausiu daugiau informacijos.
-Man jis užduoda tuos pačius klausimus,- ji atsakė labai keistu balso tonu ir tai privertė mane sunerimti.
-Chloe juk tu jam nepasakei?,- aš toliau jos klausinėjau, bet mane nutraukė durų skambutis. Aš atsistojau ir norėjau eiti atidaryti duris, bet Chloe švelniai mane sulaikė už riešo.
-Žinai ko iš tavęs išmokau?,- ji paklausė, o aš tik susiraukiau nieko nesupradama,- Išmokau kalbėti užuomenomis, kurios būtų suprantamos tiems kuriems reikia,- ji pasakė tai su žaisminga šypsenėle veide, o aš sustingau.
-Tu tu..,- mano balsas užsikirtinėjo ties kiekvienu žodžiu,- Tu leidai, kad Zayn suprastų kur aš,- tai jau pasakiau kaip faktą ir nieko nelaukus nuėjau atidaryti durų. Dabar į šias duris, bet kada gali pasibelsti pats Zayn. Vos atidariau duris sustingau.
-Chloe aš tave nudėsiu,- sušaukiau, bet nei kiek nepajudėjau.
-Gal galim pasikalbėti?,- Zayn žengė žingsnį link manęs ir dabar jis jau buvo mano bute. Viskas, dabar jau kelio atgal nėra man teks su juo pasikalbėti...
-Tai mes jau eisim,- numykė Džeisas ir kartu su Chloe paliko butą.
-Ar tau viskas gerai?,- paklausė Zayn kai mes jau kokias 5 minutes prasėdėjome virtuvėje.
-Taip,- atsakiau ir nusiraminau, nes supratau, kad negaliu nervintis kadangi mano vaikeliui tai labai negerai,- Tai apie ką nori pasikalbėti?,- galiausiai pakėliau akis į jį.
-Apie viską,- atsakė jis kiek pagalvojęs.
-Na tai tada pradėk,- pasakiau be jokiu emocijų, net pati negaliu atsistebėti kaip tvirtai laikausi prieš jį.
-Tiksliau apie mus,- tai pasakęs jis pažiūrėjo į mane, kaip tik jis pažiūri į mane aš nežinau kas man pasidaro, tampu nesava ir atrodo lengvai pažeidžiama, silpna....
-Mūsų jau nebėra,- pasakiau kiek garsiau, taip jam paprieštaraudama, o jis tik nuleido galva ir atsiduso. Kurį laika jis tiesiog taip sėdėjo ir tylėjo.
-O jeigu aš noriu, kad vėl būtų?,- jis galiausiai paklausė, tyliai ir nedrąsiai. Man vis dar keista girdėti tokį jo balsą.
-O kam?,- padariau trumpa pauzę,- Kad vėl pasielgtum su manim kaip su kvaiša, pasinaudotum ir paliktum?,- jau pradėjau pykti. Pati nejausdama ir negalvodama apie savo veiksmus atsistojau nuo kėdės ir po truputį ėjau link Zayn.
-Aš suprantu, kad tada pasielgiau kaip kvailys, bet suteik man šansą pasitaisyti,- jis taip pat atsistojo.
-Žinai, suteikti žmogui kuris tave jau įskaudino antrą šansą yra tas pats kaip skaityti knyga iš naujo,- aš trumpam nutilau, o Zayn matomai nesuprato ką tuo noriu pasakyti,- Esmė ta, kad jau žinai kokia bus pabaiga,- pabaigiau savo mintį.
-Ne, taip nebus, mes abu pasikeitėme,- jis vis dar kalbėjo ramiai.
-Kad aš pasikeičiau tai tikrai, bet ar pasikeitei tu, tai nemanau,- pasakiau atvirai.
-Tai suteik man progą tau tai įrodyti,- jis toliau bando mane įtikinti savo žodžiais ir priversti mane juo patikėti.
-Kam tau visa tai?,- mano balsas truputį pakilo,- Kam tau to reikia? Ką tu nori tuo pasiekti?,- mano balso tonas vis kilo ir kilo,- Kam tu vis klausinėjai Džeiso ir Chloe kur aš esu? Kodėl tu nori sugrįžti į mano gyvenimą kai aš jau susitaikiau su mintimi, kad tavęs mano gyvenime nebus?,- aš ant jo jau šaukiau, bet tuo pačiu ir apsiverkiau.
-Gal todėl, nes aš nesusitaikiau,- kad aš ir šaukiau ant jo, jis vis tiek kalbėjo ramiai, ir tai mane stebino,- Izabele, patikėk tai, kad tave įskaudinau yra didžiausia klaida kokią tik galėjau padaryti gyvenime, ir aš tai puikiai suprantu,- jis ėjo vis arčiau manęs ir žiūrėjo tiesiai man į akis,- Aš taip pat maniau, kad jau susitaikiau su tuo, kad tavęs nebus mano gyvenime, bet tada tu grįžai ir aš supratau, kad nei velnio aš su tuo nesusitaikiau,- dabar jis jau buvo prie pat manęs,- Supratau, kad noriu tave susigražinti ir kurti gyvenima kartu su tavimi,- jis uždėjo rankas man ant liemens, bet aš stengiausi į tai nekreipti dėmesio,- Žinai dėl....,- aš jį nutraukiau.
-Zayn aš jau nebesu paauglė kuri negalvoja kas bus toliau, dabar esu atsakinga ne tik už save ir turiu pagaliau pradėti rimtai žiūrėti į savo gyvenima,- viena ranka pradėjau glostyti savo pilvuką.
-Tu galvoji, kad man trukdo tai jog tu laukiesi?,- jis truputį šyptelėjo,- Žinai dėl ko gailiuosi ne ką mažiau negu už tai, kad tave įskaudinau? Už tai, kad tas vaikelis ne mano,- dabar jis taip pat uždėjo savo delną man ant pilvuko ir švelniai glostė,- Bet, kad jis ir nėra mano, jeigu tu suteiktum man šansą aš tau įrodyčiau, kad myliu ne tik tave, bet ir vaikėlį,- aš apšalau ir sustingau.
-Tu.. tu... tu mane myli?
-Ize, aš myliu jus abu,- jis atėjo dar arčiau manęs ir švelniai nuvalė skruostu riedančia ašara, o tada pasilenkė arčiau ir pabučiavo. Tai buvo taip netikėta, kad trumpam aš buvau apšalusi, bet taip pat tai buvo taip ilgai laukta akimirka, jog atrodė, kad tuoj ištirpsiu jo glėbyje,- Ize, tai ar suteiksi man progą pasitaisyti?,- jis paklausė kai mes galiausiai truputį atsitraukėme vienas nuo kito. Aš jam nieko neatsakiau tik dar kartą jį pabučiavau, o jis tuoj pat atsakė ir jutau, kad nusišypsojo. Dabar jaučiuosi laiminga ir tikiuosi šitas jausmas daugiau niekada manęs neapleis.
^*^
Tai parašom daug nuomonių!!!:)))
-LoveMakesYouStronger