Kitokia/(Z.M)

2.4

Izabelė
Vakar su Chloe taip daugiau nieko gero ir nenuveikėm tik fotografavomės ir tiesiog linksmai leidom laika. Na, o šiandien pagaliau Kalėdos!! Ryte kėliausi gan anksti, nes vakare nebespėjau padėti dovanų. Taigi tyliai nusileidau į apačia ir padėjau visas dovanas. Savo dovanas dėjau visai kitoje pusėje negu visos kitos, nes nenorėjau netyčia pamatyti dovanu. Daug smagiau sulaukti vakaro ir pakuoti dovanas visiems kartu. Baigusi delioti dovanas užlipau atgal į savo kambarį ir atsigulus į lovą toliau miegojau, nes vis dar žiauriai norėjau miego.
-Izabele,- pajutau nestiprų judinima,- Ize, kelkis jau,- atpažinau Džeiso balsa ir pramerkiau akis.
-Kas yra?,- sumurmėjau.
-O tu nesiruoši šiandien keltis?,- Džeisas paklausė, o jo veide buvo menka šypsenėlė.
-Nu tai kelsiuos, kai ateis laikas,- sumurmėjau.
-Na jau beveik antra dienos, bet matyt tavo laikas dar neatėjo.
-Kiek?,- greitai pašokau iš lovos,- Aš apie trečia turiu būti mieste!,- kaip nesveika laksčiau po kambarį, o Džeisas juokėsi iš manes,- Gal jau mano mašina yra čia?,- paklausiau trumpam sustodama.
-Yra yra,- Džeisas ištiesė man mano mašinos raktelius. Aš juos pasiėmiau ir toliau greitai ruošiausi,- Gerai einu aš jau,- pasakė Džeisas atsistojęs nuo lovos ir išeidamas iš kambario.
-Aha, gerai,- kažka sumurmėjau ir greitai nulėkiau į duša. Ten viska atlikusi apsirengiau, juodas kelnes ir didelį pilka džemperį. Nusileidau į apačia. Pasisveikinau su tėvais ir papusryčiavus išlėkiau iš namu. Nuvažiavau į prekybos centra kuriame buvau užsisakiusi, kad man padarytu nuotraukas mano nėštumo, kaip augo mano pilvas. Žinau, kad tėvams labai gaila, kad jie nematė to, taigi nusprendžiau bent taip jiems tai parodyti. Aš nuo pat tada kai sužinojau, kad laukiuosi fotografavausi kas savaite, taigi nuotrauku tikrai nemažai. Pasiėmusi nuotraukas dar užbėgau į šalia esančia parduotuve ir ten nusipirkau virvute ir dėžute, nes aš žadu nuotraukas pritvirtinti prie virvutės ir sudėti į dėžute. Tai todėl taip ir skubu, nes dar laukia daug darbų. Vos grįžusi namo nuėjau į savo kambarį ir kibau į darbus. Galiausiai baigiau ir jau buvo 16:23. Kadangi visu nuotrauku pasidariau po dvi kopijas tai po viena sudėjau tėvams, o kitos liko man prisiminimui. Galiausiai nusileidau į apačią.
-Kur tu šiandien dingus?,- paklausė mama vos mane pastebėjus.
-Ajj, turėjau dar neužbaigtų reikalų,- pasakiau paniurusiu balso tonu, kad jiems tai nepasirodytu įdomu. Kurį laika visi kartu tiesiog sėdėjom ant sofos ir žiūrėkom filma. Bet mama atsistojo ir ėjo link virtuvės manau jau metas pradėti ruošti vakariene. Taigi paskui mama nuėjau į virtuve ir jau ruošiausi pradėti.
-Izabele,- mama kreipėsi į mane,- Šiandien vakariene noriu paruošti viena, nes tai įpatingos Kalėdos,- ji pasakė, o aš žiūrėjau ir nieko nesupratau,- Tai paskutinės Kalėdos kai aš tik mama, nes per kitas Kalėdas aš jau būsiu ir močiutė, ir tai paskutinės Kalėdos kada tu esi atsakinga tik už save, mes per kitas jau būsi atsakinga ir už šį maža vaikutį,- ji tai sakė su tokia meile ir džiaugsmu, kad aš net susigraudinau, matyt mane veikia hormonai... Aš tik dabar susimasčiau, kad šios Kalėdos tikrai labai išskirtinės. Nuėjau į savo kambarį ir kurį laika tiesiog pagulėjusi lovoje nuėjau ruoštis. Pasidažiau panašiai kaip ir vakar, lūpas raudonai, o akis ryškiau ir su daugiau blizgučių, kaip visada išsitiesinau plaukus ir šiandienai pasirinkau taip pat raudona suknele tik, kad aptempta. Atrodžiau tikrai gražiai, o ypač man patiko kaip suknelė aptempė mano pilvuką. Pažiūrėjau į laikrodį jau buvo 18:43 taigi nusprendžiau, kad laikas nusileisti į apačią.
-Gal vis gi reikia pagalbos?,- paklausiau mamos kuri jau buvo susiruošusi, bet vis dar sukiojosi virtuvėje.
-Ne ne, aš jau viska baigiau,- pasakė mama ir mes kartu nuėjome į svetaine ir susėdome prie stalo, ten jau sėdėjo tėtis ir Džeisas. Šįvakar aš labai laiminga ir net pati nežinau kodėl. Taip, man visada labai patiko Kalėdos, bet dabar aš super laiminga. Bet, visada  yra, bet....
-Na tai ka valgom,- pasakė mama ir visi jau norėjo imtis maisto, bet aš juos sutabdžiau.
-Prieš valgant turiu jums kai ka, tik palikau tai savo kambaryje taigi aš tuoj parbėgsiu,- pasakiau ir atsistojusi nuo stalo nuėjau į savo kambarį ir pasiėmiau dėžute su nuotraukomis. Man ausis pasiekė durų skambučio garsas rimtai? Vėl?
-Aš atidarysiu,- išgirdau Džeiso žodžius. Nekreipiau dėmesio ir nuėjau į sveitaine pas tėvus. Viestiek tai bus koks paštininkas ar panašiai.
-Taigi aš jums kai ka turiu,- parodžiau dėžute, bet dar neatidaviau,- Žinau, kad jums gan liūdna, kad negalėjote matyti kaip aš keičiausi ir kaip augo mano vaikelis,- mačiau, kad mama labai laiminga ir plačiai šypsosi,- Taigi noriu jums padavanoti šia dėžute kurioje patys pamatysit kas yra, ir tikiuosi, kad tai jums padės bent truputį pasijausti taip lyg tai matėte,- jau ėjau link jų, kad paduoti dėžute, bet mane sustabdė Džeiso balsas.
-Mama, kaimynai atejo,- man tai tikrai džiaugsmo nesukėlė, tikiuosi, kad tai Chloe šeima.
-Tai ateikit čia!,- sušaukė mama ir į kambarį atėjo Džeisas ir visa Malik šeima. Aš tuoj pat pradėjau šypsotis, kad niekas neįtartų, kad man tai nėra labai malonu. Ir tik dabar supratau, kad mano suknelė aptempta ir mano pilvukas puikiai matosi, geriau net nebandysiu jo slepti, nes taip tikrai atrodysiu kvailai. Tegul JIS ir jo šeima mato. Aišku aš neidžiaugiu, kad JIS čia, bet ir nežadu verkti, tiesiog jį ignoruosiu.
-Tai priseskit prisėskit,- mama paragino juos prisidėti prie mūsų.
-Taigi noriu jums padovanoti tai, kaip prisiminima, kad bent pasijustumėte lyg tai matėte,- toliau tesiau savo kalba ir pagaliau padovanojau jiems dėžute, apsikabinau juos ir parėjau į savo vieta. Ir jūs nepatikėsit JIS atisėdo šalia manes... Taigi visi kalbėjosi ir panašiai.
-Na tai gal jau laikas dovanų pakavimui!,- kiek garsiau pasakė mama ir mes visi sutikome, kiek mačiau Malik šeima taip pag savo dovanas atsinešė čia. Mes niekada dovanų nepakuojame kartu visi tai darome paeiliui. Taigi kaip švečiams pirmiems savo dovanas išpakuoti leidome Malik šeimai, toliau sekė mano tėvai, Džeisas ir aš, nežinau kaip aš ištveriau tiek ilgai, kad likau paskutinė. Priėjau prie eglutės ir atsisėdau šalia jos. Paėmiau pirma dovana ir pradėjau ja atidarinėti, galiausiai kai jau atidariau viduje radau mažų vaikiškų drabužėlių, jie tokie mieli, ir tokia maži. Pakėliau galva į tėvus, nes jau supratau, kad tai jų dovana.
-Ačiū,- pasakiau, jau truputį susigraudinusi iš tos laimės.
-Tu laukiesi berniuko ar mergaitės?,- paklausė Zayn mama man beapžiūrinėjant drabužėlius.
-Kol kas nenoriu sakyti,- maloniai atsakiau. Visa šį vakara juntu kaip Zayn mane stebi ir tai tikrai nėra malonu.
-O tai gal bent pasakysi kiek laiko laukiesi?,- toliau klausinėjo Zayn mama.
-Jau beveik šešis mėnesius,- atsakiau pamačiusi, kad Zayn nėra, nenoriu, kad jis kažka pradėtu įtarinėti, nors kažin ar jo kvailos smegenys būtų tokios galvotos. Pasiėmiau paskutine dovana, ji buvo tikrai labai didelė, ir ji mane tikrai jau pradeda erzinti. Išpakuoju viena dėže, atidarau ten dar viena supakuota dėžė, atidarau ta, o ten dar viena.
-Rimtai?,- pakėliau akis į Džeisas, tipo piktai, o jis tik trūktelėjo pečiais. Visi jau leipo juokais, o aš buvau ir pikta ir kartu vos nemiriau iš juoko. Dabar visus savo nenormalius poelgius severčiu nėštumo hormonams, bet kam visa tai versiu kai pagimdysiu, nežinau.... Galiausiai radau deže kuri apsukta su tikrai gan storu sluoksniu lipnios juostos.
-Jūs gal eikit atgal prie stalo, o aš čia pabaigsiu,- atsidusau ir nusijuokiau, visi pajudėjo atgal link svetainės, o aš nuėjau į virtuve. Pasidėjau ta dėžę ant stalo pasiėmiau peilį ir atsargiai bandžiau perpjauti ta lipnia juosta.
-Gal reikia pagalbos?,- paklausė žmogus kurio man ir betrūko, ir taip jūs teisūs tai tas mulkis, Malik.
-Nereikia, aš kaip nors pati,- atsakiau per daug neslėpdama savo pykčio ir pagiežos jam. Jis aišku tuoj pat sugebėjo mane sunervinti. Aš toliau bandžiau atidaryti dėžę, peilis praslydo ir įsipjoviau į piršta.
-Auč,- negarsiai šuktelėjau. Na bent jau dėže atidariau.
-Tu įsipjovei,- Zayn pripuolė prie manes. Wow koks tu protingas Malik. Aš nekreipdama dėmesio į jį nuėjau ir pakišau ranka po šaltu vandeniu. Kai graujas nebebėgo nusisausinau ranka ir užsiklijavau žaizda. Atsisėdau ant baro kėdės, o prieš mane sėdėjo tas avinas, bet aš bandžiau nekreipti į jį dėmesio. Atidariau dėžę ir pradėjau traukti dovanas. Džeiso dovana taip pat skirta mano vaikeliui. Ten buvo įvairių drabužėlių ir žaisliukų. Ištraukiau mažučius batukus, awww kaip mielai tai atrodo.
-Galiu?,- paklausė Zayn stovėdamas jau šalia manes ir žiūrėdamas tai į mane tai į drabužėlius. Aš nepatikliai linktelėjau. Jis apžiūrinėjo drabužėlius ir tai atrodė tikrai labai mielai. Iš šono mes turbūt atrodėme kaip laiminga šeima, nors toli gražu taip nėra.
-Kiek laiko jau laukiesi?,- jis paklausė to taip pat labai linksmai ir tuo pačiu jau rimtai, bet ka man jam atsakyti? O jeigu jis įtars?
-Beveik šešis mėnesius,- pasakiau labai to nesureikšmindama, kad jis neatkreiptų dėmesio. Jis keleta sekundžiu pagalvojo, o tada nuo jo veido dingo šypsena, jo akys pajuodavo ir jis atrodė... Piktas? Ne, labiau sakyčiau įniršes. Net nespėjau sureaguoti kaip jis padėjo kūdikio drabužėlius ir greitai išėjo iš virtuvės, o netrukus ir iš namų. Kas jam dabar užėjo?
^*^
Tai kaip manot kas nutiko Zayn?
Kaip visada laukiu nuomoniu ir vote:)
-LoveMakesYouStronger