Kitokia/(Z.M)

21 dalis

Jis įėjo į kambarį. Čia stojo nejauki tyla.
-Kodėl tai padariai?,- Zayn nutraukė ta tyla.
-Ka padariau?,- apsimečiau, kad nesuprantu apie ka jis kalba.
-Kodėl ja išvijai lauk iš namu?,- toliau klausinėjo.
-Pati prisiprašė,- nieko negalvojus jam atsakiau.
-Nejaugi? Ir kaip ji prisiprašė?,- jo balso tapo sarkastiškas.
-Visu pirma aš ja būčiau išvarius tik iš kambario, jeigu jūs nebūtum čia to padare, antra ji nesuprato mano perspėjimo, trečia mane pavadink kale kas jau buvo visko viršūnė. Tęsti?,- paklausiau žiūrėdama jam į akis.
-Ne nereikia, supratau.
-Matai kai nori gali būti protingas,- pasakiau su maža šypsena veide, jis irgi nusišypsojo.,- Gerai, o dabar padėk man surasti ta kuris turi mano kambario raktus,- pasakiau ir sukausi eiti iš kambario.
-O kam tau tie raktai?,- iš Zayn balso ėjo suprasti, kad jis pasimetė.
-Juk tu pakankamai protingas, kad suprastum tai jog aš šitoj lovoj tikrai nebemiegosiu,- pažiūrėjau į jį lyg klausčiau.
-Miegosi, nepamirš savo pareigu, jeigu reikia galiu priminti kokia užduotį gavai kai žaidėm T/D,- jis žiūrėjo į mane labai pasitikinčiu žvilgsniu.
-Tu pirmas užmiršai ta "pareiga",- ties paskutiniu žodžiu parodžiau kabutes.
-Aš pirmas? Nejaugi ir kada?,- Zayn apsimetė nustebės.
-Arba tau su atmintim blogai, arba tu
šeip kvailas,- pasakiau nerūpestingai, nes man rimtai nerūpi. Zayn pakėlė antakius lyg nieko nesuprasdamas, nu nieko aš jam priminsiu.
-Preita naktį tu čia nenakvojai, taigi tu pirmas pamiršai.
-Nesiskaito, aš net nenakvojau namie,- jis bandė įrodinėti savo tiesas.
-Tai ne mano problema,- pasakiau ir išėjau iš kambario. Pakeliui patikrinau vaikinu kambarius galvojau, kad juos ten rasiu, bet neradau. Nusileidau į apačia, kur sėdėjo visi vaikinai, čia jau spėjo atsirasti ir Zayn.
-Kas turi mano kambario raktus?,- greit paklausiau.
-Aš,- atsakė Harry.
-Puiku, duok juos man,- pasakiau ir pradėjau eiti link jo.
-O kam tau?,- pasimetė.
-Nuo šiol aš ten miegosiu,- pasakiau paprastai.
-Kaip suprasti, Zayn leido tau nebetęsti užduotės?,- jis buvo tikrai nustebęs.
-Žinai man giliai dzin leido jis man ar ne, po tokiu vaizdu, aš tikrai nežadu miegoti toje lovoje,- pasakiau truputi pasišlykštėdama, nes rimtai fu, šlykštu.
-Kaip pasakysi čia jūsu reikalas,- Harry pradėjo stotis.
-Harry,- suurzgė Zayn.
-Patylėk,- atsisukau į Zayn ir piktai jam pasakiau, kol Harry dar nespėjo net prasižioti. Zayn dar kažka sakė, bet aš jau nebesiklausiau ir su Harry ėjau link savo kabario.
-Štai tavo kambarys, vėl tavo,- Harry atrakino duris ir nusijuokė.
-Ačiū,- pasakiau ir Harry išėjo. Į mano kambarį atėjo Chloe ir mes nusprendėme nueiti į balkona pasikalbėti. Nuėjome susėdome ir išgirdome balsus netoliese. Chloe norėjo kažka sakyti.
-Ššš,- sušnypščiau pridėdama piršta sau prie lūpu. Priėjau arčiau balkono krašto, o ten visi vaikinai Zayn stovėjo tiesiai po balkonu, o kiti truputi toliau.
Staiga man šovė puiki mintis, jam dar neatsilyginau už rytinį apšaudyma vandens šautuvais.
-Chloe man kilo puiki mintis,- sušnibždėjau priėjusi prie Chloe.
-Aš nujaučiu, kad tai gerai nesibaiks, bet pasakok.,- Chloe akyse mačiau susidomėjima.
-Pameni kai ryte jie mus pažadino su vandens šautuvais?,- paklausiau.
-Tai aišku, avinai,- Chloe truputi susierzino.
-O norėtum atkeršyti?,- paklausiau jau linksmiau.
-Gal ne, jie nenorėjo nieko blogo,- Chloe kalbėjo su užuojauta, kas man buvo keista.
-Chloe prisidedi ar ne?,- paklausiau greit nes neturėjom daug laiko, jie gi nestovės čia visa vakara.
-Tiek to prisidedu.
-Gerai eime,- ir nusitempiau ja į vonia. Ten suradau kibira ar kažka panašaus ir jį prileidone šalto vandes. Na mano logika tokia: jei keršyti tai su procentais. Kai kibiras buvo pilnas vandens nunešiau jį į balkona ir padėjau ant krašto.
-Pasiruošus?,- paklausiau Chloe. Ji tik palinksėjo galva. Ir mes kartu pastumėme kibira. Visas vanduo apliejo vaikinus, bet daugiausia kliuvo Zayn, na ir gerai tai juk buvo jo mintis.
-Dabar taip tu bėgi į savo kabarį, o aš lieku čia ir apsimetam, kad nieko nežinom.
-Gerai,- ir Chloe išbėgo. Aš atsiguliau į savo lova ir apsimečiau, kad miegu.
-Jūs eikit toliau, o aš patikrinsiu Izabelės kambarį,- tai buvo Zayn. Staiga kamabario durys atsidarė, aš pašokau iš lovos ir apsimečiau, kad esu labai apsimiegojus.
-Zayn ka tu čia darai?,- paklausiau vis dar apsimetinėdama.
-Izabele,- jis suurzgė.
-O kas čia dabar, tu visas permirkęs,- pažiūrėjau į jį kiek įtariai.
-Neapsimesk, kad tai ne tavo darbas,- pavartė akis.
-Tai aišku, kad ne mano, aš miegojau.
-Ize,- Zayn vėl suurzgė.
-Nevadink manęs taip,- bandžiau nukreipti tema.
-Nenukreipinėk temos,- jis vėl pavartė akis.
-Nevartyk akiu, žvairas liksi,- toliau bandžiau nukreipti tema.
-Nenukreipk temos,- jis buvo truputi piktas.
-Kodėl tu galvoji, kad tai mano darbas?,- apsimečiau.
-O tai kieno dar?
-Gal pavyzdžiui Chloe?,- pasakiau lyk klausdama.
-Kurgi ne, Chloe net mintis tokia nekiltu, o apie padaryma išvis nekalbu.
-O per toki trumpa laika galvoji labai gerai ja pažystantis,- mano sarkazmas.
-Pakankamai, kad suprasčiau, kad tai tikrai ne jos mintis,- jis buvo labai pasitikintis savimi ir savo žodžiais.
-Mintis gal ir ne jos, bet darbas iš dalies ir jos,- pagalvojau. Zayn pažiūrėjo į mane pergalingu žvilgsniu, jis ka gal mintis moka skaityti? Ne ne nejaugi aš tikrai tai pasakiau garsiai?.. Va dabar tai man viskas...
---------------------------------------------
Taigi bandau pradėti rašyti ilgesnes dalis:) Tikiuosi jums patiks, labai laukiu jūsu nuomoniu ir vote:)
                        -LoveMakesYouStronger
---------------------------------------------