Kitokia/(Z.M)

2.1

~Po 5 mėnesiu~
Dabar sėdžiu lėktuve ir skrendu į savo namus. Jau greitai Kalėdos, taigi, kad ir kaip nenorėčiau susitikti tam tikrų žmonių, bet šeima man labai svarbi.
Jeigu jums įdomu ką aš dariau po Zayn išdavystės tai aš tiesiog išvykau. Visiems kilo daug klausimu, kodėl? Kam? Kodėl taip greitai? ir panašiai, bet beveik visi žino skirtingas istorijas. Mama žino, kad išsiskyriau su Zayn, bet nežino kokiomis aplinkybėmis, nesakiau, nes žinau, kad mano mama su ponia Malik labai gerai sutaria ir nenorėjau, kad mūsu su Zayn "santykiai" kaip nors įtakotu jų draugystę, nes mama ir taip čia neturi daug draugių. Ji žino, kad laukiuosi nuo Zayn, bet paprašiau jos, kad ji niekam nesakytu, kad aš apskritai laukiuosi, o jeigu netyčia kas nors kaip nors sužinotu tai sakytu, kad nežino kieno vaikas. Džeisui taip pat nesakiau visu aplinkybiu, bet jis ne toks kvailas kaip atrodo ir suprato, kad tai Zayn man kažka padarė ir dar labiau pasiuto ant jo sužinojęs, kad aš laukiuosi. Jam nesakiau kieno vaikas, bet kaip ir sakiau jis ne toks kvailas kaip atrodo. Na, o Chloe žino visa tiesa. Man tiesiog reikėjo išsipasakoti ir ja aš pasitikiu. Ir ka dar turėtumėt žinoti, tai sužinojusi, kad laukiuosi ir negalėsiu lankyti mokyklos, mokiausi internetu ir prieš pora savaičiu išlaikiusi visus egzaminus baigiau 12 klasiu. Taip dabar gruodis, bet tiesiog mano situacija buvo tokia, kad taip reikėjo.
Lėktuvui nusileidus pasiėmiau daiktus ir žvalgiausi kol pamačiau mama. Nuskubėjau prie jos.
-Labas,- pasisveikinau ir stipriai ja apsikabinau,- Kaip aš taves ir visu kitu pasiilgau.
-Ir aš taves labai pasiilgau,- ji man nusišypsojo ir jos akys nusileido iki mano pilvo,- Kaip mažylis?,- ji paklausė paglostydama mano pilva. Aš laukiuosi jau 23 savaites ir mano pilvukas jau gerai matosi, bet čia atvažiuodama prisidėjau pagrindinai vien tik labai laisvu maikučiu ir megstuku, nes nenoriu, kad iš toli matytusi mano pilvas. Vis gi Jis gyvena kaimynystėje ir gali, bet kada pastebėti mano nėštuma, nors nemanau, kad tas idiotas suprastu, kad vaikas jo. Na, bet atsarga gėdos nedaro. Tik pačioms kalėdoms pasiėmiau aptempta suknele, nes vistiek būsim tik šeima, na bent jau aš taip manau.
-Gerai, tik labai spardosi,- nusijuokiau, pasiėmiau daiktus ir kartu su mama nuėjome į automobilį. Visa kelia prasikalbėjom apie mane, MANO vaikėlį ir žinoma apie tai kas vyko čia, mano namuose. Ir visai nepastebėjau kada grįžom namo. Grįžus visa vakara prasikalbėjau su šeima ir mes tiesiog linksmai leidom laika. Galiausi visi išsiskirstėm po savo kambarius. Aš nuėjau į vonia ir norėjau tiesiog susisukus į daugybe šiltu pledu pasėdėti balkone, bet į mano kambarį įėjo Džeisas.
-Kas nors nutiko?,- paklausiau, ir susisukus į pleda nuėjau į balkona.
-Ne, tiesiog noriu pasikalbėti,- pasakė ir atsekė man iš paskos. Mes susėdome šalia vienas kito ir Džeisas mane apsikabino, nes lauke buvo tikrai gan vėsu, na tai nestebina, nes jau gruodžio 17 diena.
-Apie ka?,- paklausiau.
-Apie tai kaip tu žadi čia gyventi,- jis atsiduso.
-Aš čia negyvensiu, aš tiesiog čia sugrįžau, be tiksios datos kada iš čia išvyksiu, bet aš išvyksiu kai ateis tam tinkamas laikas,- pasakiau ramiai.
-Bet juk tu supranti, kad tu susitiksi Jį
-Tai aišku suprantu, aš nesu tokia kvaila kaip Jis,- nusijuokiau.
-Galiu paklausti?,- Džeiso balso tonas surimtėjo ir tai privertėma mane pažiūrėti jam į akis.
-Gali,- atsakiau,- Turbūt,- pridūriau tik tyliai ir nemanau, kad jis girdėjo.
-Kodėl tu išvykai?
-Juk aš tau sakiau, kad taip reikėjo aš tiesiog nenorėjau sutikti tam tikru žmoniu,- atsakiau ir bandžiau išlikti rami, bet širdyje vėl viskas plyšo, taip aš Jį vis dar tebemyliu, bet nežadu jam atleisti.
-Tiksliau tam tikro vieno žmogaus,- jis mane pataisė ir aš tik linktelėjau,- Pasakysi ka jis tau padarė?,- jis vėl su tais savo klausimais, tas pats buvo ir prieš man išvažiuojant, jis norėjo žinoti viska.
-Nenoriu apie tai kalbėti,- tyliai sumurmėjau.
-Bet kodėl? Ka jis padarę tokio baisaus, kad tu net nusprendei išvykti?,- jis panašu neduos man ramybės kol neapasakysiu jam tiesos.
-Pameni ta Tomo vakarėlį?,- paklausiau ir palikčiojo galva, kad taip, Tai va ten atskubėjau, nes turėjau jam naujiena,- parodžiau akimis į pilva.
-Jis man taip norėjo kažka pasakyti. Taigi atskubėjusi į vakarėlį radau jį, bet deja ne viena,- patrūkčiojau pečiais bandydama parodyti, kad man tai jau praeitis, nes nenoriu, kad jis suprastu, kas vis dar jį myliu,- Tai mane labai įskaudino, bet apie tai nenorėjau daugiau kalbėti, nes viska puikiai ir pati mačiau, taigi paklausiau apie ka jis norėjo pasikalbėti,- ant mano veido jau buvo keletas ašarų,- Jis pasakė, kad mums reikėtu išsiskirti, nes aš jam buvau tik užgaida, ir kai jam pavyko mane įsitemti į lova nebebuvo dėl ko mums būti kartu. Aš jam buvau tik eilinė kalė kuria panaudojęs jis numetė,- iš mano lūpų pasigirdo kūkčiojimas. Aš mačiau, kad Džeisas labai piktas, bet ir pasimetes, tik nesuprantu dėl ko,- Prižadėk, kad jis to niekada nesužinos,- paprašiau jo.
-Gerai prižadu,- jis mane dar stipriau apsikabino ir aš verkiau jam į krūtine. Aš vėl praskydau, leidau Džeisui suprasti, kad vis dar tebemyliu Jį.
Man nusiraminus Džeisas išėjo į savo kambarį, o aš atsiguliau į lova ir visai netrukus užmigau.
Ryte pabudau apie 11 valanda ir labai gerai jaučiausi. Taigi net nepersirengus nusileidau į apačia kur jau buvo mama ir tėtis.
-Labas rytas,- pasisveikinau su jais.
-Labas rytas,- pasakė choru.
-Ko tokia laiminga?,- paklausė mama, pakėlusi akis į mane.
-Nežinau tiesiog taip gera pabusti savo kambaryje, savo namuose, o nusileidus į virtuve matyti savo šeima,- nusišypsojau ir nuėjau pasidaryti kavos,- O kur Džeisas?,- paklausiau atsisukus.
-Tebemiega,- atsakė mama. Taigi aš paėmiau dar viena puodelį padariau kavos Džeisui. Nežinau tiesiog norėjau prisiminti tuos laikus kai mes su Džeisu buvom mažesni ir šaltais žiemos rytas mes ateidavom į vieno iš mūsu kambarį su arbata ir saldumynais, ir tiesiog kalbėdavomės, juokdavomės ar žiūrėdovom vienas namuose. Tas filmas lyg mūsu tradicija jau daug metu. Apie tai galvodama pridėjau pilna lėkšte visokiu saldumynu ir viska sudėjau į padėkla, nes kitaip tikrai visko kartu nenunešiu. Nuėjau į antra aukšta ir pabeldžiau į duris. Truputį palaukiau, niekas neatsakė, bet vistiek užėjau į kambarį. Ir kaip tik tuo metu Džeisas jau ruošėsi eiti iš kambario, bet pamates mane su padėklu rankose nusišypsojo. Jis tai buvo jau su rūbais, o aš tik su pižama. Na koks skirtumas mano pižama normali šortukai ir laisva maikutė, kuri šiuo metu man nebėra laisva ir dailiai aptempė mano pilvuka.
-Labas rytas,- pasisveikinau pirma.
-Labas rytas,- jis atsakė ir paėmes pleda grįžo atgal į lova ir patapšnojo šalia saves, kur aš ir atsisėdau.
-Kaip visada?,- jis paklausė ieškodamas filmo
-Kaip visada,- nusijuokiau ir pradėjau gerti kava. Mes dabar jaučiu atrodom kaip kokios geriausios draugės, o ne brolis su sese, tokios mintys man sukėlė plačia šypsena.
^*^
Taigi antras sezonas jau čia!! Tikiuosi jis jums patiks:) Dar nežinau kaip dažnai kelsiu dalis, bet bandysiu kiek galima dažniau:) Na, o dabar laukiu jusų nuomoniu:))
-LoveMakesYouStronger