Kitokia/(Z.M)

2.8

Aš taip pat atsiguliau ir susiruošiau miegoti, bet dabar kai kas kitas neleido man miegoti. Vaikelis pačiu laiku sugalvojo pasispardyti. Aš netyčia tyliai nusijuokiau, nes tai labai malonus jausmas ir man jis sukelia šypsena.
-Kas nutiko?,- paklausė Zayn, kuris taip pat nemiegojo, matyt išgirdo mano juoką. Aš pasikėliau maikute, kad mano pilvas liktu be nieko, nes taip daug maloniau viska jausti.
-Ne nieko,- atsakiau ir toliau rankomis glosčiau savo pilvuka. Vaikelis tada visada nusiramina, bet šį karta tai nepadeda.
-Aš girdėjau, kad juokeisi, kas nutiko?,- ji toliau mane kamantinėjo.
-Tiesiog vaikelis spardosi,- atsakiau jam. Netrukus pajutau, kad Zayn pradėjo judėti lovoje ir jau netrukus jis gulėjo kur kas arčiau manęs.
-Galiu?,- ji paklausė ranka laikydamas virš mano pilvo. Aš truputį pasimečiau, bet linktelėjau jam. Jis atsargiai uždėjo ranką ant mano pilvuko ir pradėjo jį glostyti bandydamas pajausti spyrį, bet jam sunkiai sekėsi, nes vaikelio kojytes visiškai ne toje pusėje. Aš paėmiau jo ranka ir padėjau maždaug toje vietoje kur jaučiau spyrius.
-Čia vaikelio kojytės,- pasakiau padėjusi jo ranka į tinkama vieta,- O ten kur glostei prieš tai buvo galvytė,- paaiškinau jam. Visai netrukus pujutau spyrį, kaip matau Zayn jį taip pat pajuto. Aš pasukau galva ir mačiau, kad Zayn šypsosi.
-Kaip stipriai spardosi,- nusistebėjo Zayn.
-Taip, šį vakarą ypač stipriai ir ilgai.
-Tai labai malonus jausmas,- Zayn toliau šypsojosi ir glostė mano pilvą,- Tu tebepykati ant manęs?,- jis pakėlė akis nuo mano pilvo iki mano akių.
-Dėl ko?,- pasitikslinau, nes aš galiu dėl daug ko ant jo pykti.
-Na dėl to vakarėlio kai tu netikėtai atėjai,- jis pasikasė sprandą, taip patraukdamas ranka nuo mano pilvo.
-Pykau,- atsakiau trumpai, nes nenoriu prisiminti tos dienos. Tai turėjo būti viena laimingiausių dienų mano gyvenime. Aš norėjau pranešti savo mylimas vaikinui, kad laukiuosi jo vaiko, o va kaip gavosi.
-Tai dabar nebepyksti?
-Neverta...,- atsakiau ir mintyse meldžiausi, kad jis daugiau nieko nebeklaustų apie ta dieną.
-Ta mergina su kuria mane užtikai, po kuria laiko man pasakė, kad laukiasi mano vaiko,- jis nudelbė akis.
-Tu turėsi vaikelį?,- pasitikslinau.
-Deja, bet ne,- jis trumpam nutilo,- Iš pradžių kai sužinojau labai apsidžiaugiau, na taip aš jaunas ir panašiai, bet aš tikrai nenoriu laukti 30 ir tik tada turėti vaikų,- ji silpnai nusijuokė,- Taigi aš buvau labai laimingas, bet tada supratau, kad tas vaikelis nebus laimingas, kadangi aš nemyliu tos merginos. Jo tėvai nebus kartu, kas yra labai negerai,- jis kalbėjo liūdnai ir mane jo pasakojimas pradėjo graudinti,- Taigi aš nusprendžiau, kad dėl vaikelio aš būsiu su jo mama ir bandysiu ja pamilti,- tai mane tikrai skaudino, bet tuo pačiu ir žavėjo. Jis pasikeitė į gera puse, na bent jau jis taip pasakoja,- Aš bandžiau, tikrai bandžiau ja pamilti, kad vos tik gimęs vaikelis būtu laimingas ir turėtų abu tėvus, bet tada sužinojau, kad tas vaikelis ne mano,- jo ranka vėl atsirado ant mano pilvuko,- Aš džiaugiausi ir liūdėjau tuo pačiu.
-Kodėl man visa tai papasakojai?,- aš labiau pasukau galva, kad matyčiau jo veidą.
-Nes, tavo situacija labai panaši,- ji toliau kalbėjo,- Tavo vaikelis turi tik tave.
-Aš jam būsiu už abu,- jis visada turi prieiti iki temos pavadinimu "vaikelio tėtis".
-Vaikeliui to nepakaks,- tai pasakęs jis pagaliau nutilo,- Gali man atsakyti į viena klausimą?,- aš jau buvau beužmieganti, bet vėl išgirdau Zayn balsa.
-Į viena,- pabrėžiau žodžius ir atmerkiau akis sutikdama Zayn žvilgsnį mane.
-Kodėl tu nesi kartu su vaikelio tėčiu?,- na jo tas "vienas klausimas" tikrai stiprus.
-Nes jis nenori vaikų,- atsakiau truputį pagalvojusi.
-Nejaugi jis taip ir pasakė, kad nenori vaikų? Nes tada jis tikras mulkis,-Zayn balse galėjau girdėti pyktį. Truputį juokinga pagalvojus, kad jis save vadina mulkiu.
-Na jis taip nepasakė,- numykiau.
-O tai, ka tada jis padarė?,- jis toliau klausinėjo.
-Zayn sakei viena klausima,- priminiau jam.
-Na atsakyk dar ir į šitą,- mane taip nervina tai, kad negaliu jam pasakyti "ne!"
-Na, nes jis net nežino,- tyliai sumurmėjau.
-Jis nežino, kad tu laukiesi?,- ji labai, kai sakau labai turiu omenyje labai labai nustebo.
-Kad laukiuos žino,- trumpam nutilau,- Tik nežino, kad vaikas jo.
-Tai kodėl jam nepasakai? Ir nejaugi jis rimtai toks kvailas, jog pats nesupranta?
-Nes...,- pradėjau sakyti, bet nutilau. Kalbėdama su juo taip kaip dabar turiu būti labai atsargi, nes paskui galiu pasakyti per daug,- Nes jis tikrai nenori šeimos, o juo labiau su manim, jis ne toks kuris būtų namie su šeima, jam svarbiau vakarėliai ir linksmybės.
-O tu nenorėtum pabandyti jam pasakyti, o gal jis pasikeistų. Man taip pat buvo svarbu vakarėliai ir linksmybės, tačiau kai sužinojau, kad turėsiu vaikelį viskas pasikeitė aš nebenorėjau jokių vakarėlių ir linksmybių, aš tik svajojau kaip po namus lakstys maža mergaitė kuri šūkaus ir....
-Mergaitė?,- nutraukiau jį.
-Taip, norėčiau mergaitės,- jis kalbėjo svajingai ir tai tikrai atrodė keistai. Man taip suspaudė širdį. Jis svajoja apie maža dukryte, o aš tokia ir nešioju po širdimi, tik, kad jis nežino,- Noriu pasakyti, kad gal ir jis gali pasikeisti kaip pasikeičiau aš. Juk aš irgi galvojau tik apie vakarėlius, o dabar noriu rasti mergina su kuria kurčiau šeima.
-Na taip gal tu ir teisus, jeigu žinotų gal ir pasikeistų, gal ir norėtų vaikų, bet ne su manimi,- nuleidau akis, o mano skruostu nuriedėjo ašara. Jis vėl mane paverčia silpna....
-Nežinau ar šioje žemėje yra tokių kvailių kurie nenorėtų kurti su tavimi šeimos,- jis bandė mane prajuokinti, bet man nebuvo juokinga, o mano skruostu nusirito dar keletas ašarų.
-Patikėk yra,- Zayn dabar jau pastebėjo mano ašaras ir švelniai nubraukė jas nuo mano skruostų.
-Tu jį tebemyli?,- jis paklausė.
-Taip,- net susiėmiau už burnos. Negaliu patikėti, aš ka tik prisipažinau sau, kad tebemyliu Zayn...
-Tai tada jam labai pasisisekė,- jis paglostė mano plaukus, aš niekaip negaliu suprasti kodėl jis taip daro.
-Na jam tai nerūpi,- pasakiau nerūpestingai, "tipo man nerūpi".
-Patikėk kai sužinos, kad laukiesi jis viska supras,- jis toliau kalbėjo.
-Aš nenoriu, kad jis būtu su manimi tik dėl vaiko,- pasakiau gan piktai kr susierzinusi.
-Tu tikrai išskirtinė,- jis nusijuokė.
-Ta prasme?,- paklausiau.
-Tu jį myli, bet nenori būti su juo. Kitos kaip tik pasinaudotų vaiku, kad "prisirištų" vaikina prie savęs,-jis man trumpai atsakė.
-Žinai šį vakara supratau, kad tebemyliu jį ir norėčiau būti su juo, bet tai neįmanoma....
-Aš labai galiuosi,- jis tarė po kurio laiko ir tai skambėjo liūdnai, bet aš nesuprantu apie ka jis kalba.
-Dėl ko gailiesi? Apie ka tu čia?,- paklausiau jo, nes nieko nebesuprantu.
-Labai gailiuosi, kad taip su tavimi pasielgiau, norėčiau atsukti laika atgal ir ta diena pakeisti, gal tada viskas būtų gerai, mes būtume kartu ir dabar tu lauktumeisi mano vaiko, o ne kažkokio mulkio kuris net nenori vaikelio, o dar kai pagalvoji apie tave tai iš vis tai tobula. Nuostabi mergina kuri dar laukiasi tavo vaiko, man protu nesuvokiama kaip galima to atsisakyti,- aš tylėjau, nežinau ka jam pasakyti,- Žinai, užmiršk viską ką sakiau, kad turi pabandyti suteikti jam šansą. Jis to nevertas, pamiršk jį ir susirask vaikina kuris mylėtu tave, o vaikelį kaip savo.
-Lyg tai būtų taip lengva, kas norės merginos kuri turi kito vaika,- silpnai nusijuokiau.
-Patikėk jeigu mylės jam tikrai tai nerūpės,- jis tai pasakė labai užtikrintai ir vis dar žiūrėjo tiesiai man į akis.
-Ir kodėl tu toks tikras?,- paklausiau, taip pat žiūrėdama tiesiai jam į akis.
-Nes pats taip jaučiuosi.....
^*^
Kaip manot labai nusivažiavau? Nes man atrodo, kad jau rašau nesamones, o istorija tampa banali.... Tai kokia jūsu nuomonė?:)
-LoveMakesYouStronger