Kitokia/(Z.M)

35 dalis

-Zayn?,- išgirdau sumišusį brolio balsa. Akys kaip man atsimerkė, ka dabar daryti?
-Džeisai,- Zayn taip pat sumišo, man tai pasirodė labai juokinga ir aš valdžiausi nepradėjusi juoktis. Aš vis dar guliu šalia Zayn, galva padėjusi jam ant krūtinės ir žinoma apsiklojusi galva.
-Ka tu čia darai?,- pajutau kaip Džeisas per žingsnį ar du priartėjo prie lovos.
-Ajj..... Aš... Aš čia....,- Zayn užsikirtinėjo kaip mažas vaikas. Bet man tai neatrodė juokinga, aš susierzinau. Kodėl musu su Zayn turime slėptis nuo kitu? Kodėl negalime visiems pasakyti, kad mes mylime vienas kita ir esame kartu? Taip mes gal ir pykimės nuo pas pirmos mūsu pažinties dienos, bet juk žmones keičiasi, taip pat pasikeitėme ir mes. Viskas! Atsibodo!
-Mes čia miegam, o ka?,- atsiklojau galva, ir atsakiau į Džeiso klausima. O ir Chloe čia, bet ji šypsojosi kaip nesveika, o Džeiso reakcija buvo tiesiog WOW. Žodžiais neapsakysi. Jis atrodė kaip pervažiuotas tanko.
-Jūs?,- Džeisas buvo apstulbes ir vos išlemeno viena žodį, taip pat sunkiai pakeldamas ranka ir parodydamas į mus,- Pora?,- jis vėl vos prakalbėjo.
-Ne, tik taip sau sugalvojom kartu pamiegoti,- mano sarkazmas...
-Nuuu, nesitikėjau,- jis vis dar negalėjo atsigauti. O Chloe tebestovėjo išsišiepusi, ji gal nesvaika ar kas jai yra?
-Tai ko parėjot?,- paklausiau, nes norėjau, kad jie greičiau eitu iš čia, na tai tiesiog buvo truputį keista.
-To ir parėjom,- jis velniškai nusijuokė.
-Kaip suprasti?,- dabar jau aš pasimečiau.
-Taip ir suprask,- dabar jis irgi šysosi kaip nesveikas. Kas jiems negerai?,- Mes su Chloe įtarėm, kad tu su kažkuo draugauji, tik niekam nesakai,- jo balse girdėjau pasitenkinimi gaidele, patenkintas kvailys, kad buvo teisus.
-Mhmm, tai ko tada čia stovėjai visas apšales kai pamatei Zayn?,- kažkaip nepatikėjau juo.
-Nes nesitikėjau, kad tu kartu su Zayn. Su tuo su kuriuo pykaisi nuo pat pirmos susipažinimo dienos,- jis kalbėjo kažkaip keistai... Bet matau, kad nemeluoja.
-Nu kaip matai,- pasakiau visai ne į tema ir pati nežinau ka norėjau tuo pasakyti. Džeisas ir Chloe nieko nebesakė, o tiesiog stovėjo,- Tai jeigu nieko daugiau nenorit pasakyti, tai galit jau eiti,- išlipusi iš lovos pradėjau juos vesti link duru, nes kaip matau be mano pagalbos jie niekada neišeis...
-Gerai jau gerai,- nusijuokė Chloe ir kartu su Džeisu išėjo iš namu. O aš parėjau atgal į kambarį.
-Nesveiki kažkokie, parėko patikrint mat kaip 5-metės kokios, o dar kaip išgasdino. Neveiki, nu jie dar atsiims už tai,- taip bambėdama sau po nosim nuėjau į lova ir atsiguliau šalia Zayn.
-Ant ko čia taip bambi?
-Ant tu dvieju, nesveiki kažkokie,- aš toliau buvau labai suirzusi. O tuo tarpu Zayn tik juokėsi iš manes, gražiausia va to man ir betrūko, kad Zayn prfėtu iš manes juoktis...,- Nejuokinga,- suburbėjau.
-Neburbėk kaip sena bobutė,- Zayn toliau juokėsi iš manes.
-Čia tik tarp kitko, bet tu už mane vyresnis, taip, kad ir pasensi greičiau,- dabar jau aš juokiausi iš Zayn, nes po mano žodžiu jo veidas nebebuvo toks laimingas ir apskritai kažkodėl dabar man jo veido išraiška buvo labai juokinga. Na iš tikro tai jis tik apsimetė piktu, matau tai iš jo akiu,- Gerai viskas tyliu,- nusileidau jam ir sutramdžiau savo juoka.
-Taip daug geriau,- Zayn jau buvo patenkintas. Bet tada aš vėl pratrūkau juoktis. Zayn žiūrėjo į mane kaip į debile kokia.
-Nežiūrėk į mane kaip į kokia pusprote,- piktai pasakiau per juokus. Bandžiau vaidinti pikta, brt man sekėsi baisiai blogai. Zayn pradėjo iš manes juoktis,- Dabar tu irgi elgiesi kaip pusprotis,- pasakiau jam kai jau nusiraminau,- Gerai viskas baigiam,- abu nusiraminom. Aš vėl susirankiau Zayn glėbyje, o jis mane kaip visada prisitraukė dar arčiau.
-Myliu tave,- pasakė Zayn ir pabučiavo mano galva.
-Ir aš tave myliu.
~Rytas~
Atsibudau pirma, bet dar labai noriu miego, taigi net nežadu keltis. Bet labai noriu gerti. Na teks atsikelti. Atsikėliau nuėjau į virtuve, atsigėriau ir prisipyliau dar vandens nuėjau atgal į kambarį. Pasidėjau puodelį kambaryje ant stalo, kad jeigu užsimanysiu dar gerti nebereikėtu niekur eiti. Atsiguliau atgal į lova. Kaip visada atsiguliau prie pat Zayn, o jis mane apsikabino, nežinau per miegus ar ne, bet tai nesvarbu. Taigi vėl užmigau.
Zayn
Prabudau, nes pajutau, kad kažkas kalba ir vaikšto pirmame namo aukšte. Galvau, kad Džeisas, bet labai greitai supratau, kad tai tikrai ne jis. Tai Izabelės tėvai! Negerai, labai negerai! Greitai iššokau iš lovos ir užrakinau duris, tada grįžau prie Izabelės.
-Ize,- pajudinau ja, taip bandydamas pažadinti, nieko,- Izabele,- pradėjau ja kutenti, o ji juoktis. Ne ir tai negerai.
-Zayn baik,- jis sušnypštė.
-Ššš,- pridėjau piršta jau prie lūpu, o ji keistai į mane pažiūrėjo,- Apačioje yra tavo tėvai,-pasakiau vos girdimai, o jos akys išsprogo, bet tada pradėjo juoktis. Ar jai viskas gerai?,- Ize tai nejuokinga,- bandžiau ja nuraminti, nes kitaip jos tėvai tikrai ateis pažiūrėti kas čia darosi.
-Tu išsigandai,- ji ir toliau juokėsi.
-Kur čia neišsigasi, o ka aš jiems pasakysiu? Sveiki, malonu susipažinti, aš jūsu dukros vaikinas, taigi mes nusprendėm ta proga m, kad jūsu nebuvo kartu pamiegoti,- mano sarkazmas, bet suveikė ji baigė juoktis
-Tai jau tikrai...,- jis nutesė,- Skamba labai blogai... Ka darom?,- dabar jau nebebuvo juokinga, pagaliau!
-Nežinau, dabar tai užrakinau duris.
-Durnas tu gal?,- jis staigiai, bet tyliai iššoko iš lovos ir atrakino duris,- Dabar staigiai renkis, klojam lova ir viska padarom taip jog atrodytu, jog tu čia tiesiog atėjai iš ryto,- nu gerai... Greitai apsirengiau Izabelė padarė ta patį, paklojom lova, viska sutvarkėm.
-O ka sakysim kai paklaus ko aš čia atėjau?,- paklausiau kai baigėm viska daryti.
-Aammm,- ji matomai šito neapgalvojo,- Tiesa,- nusišypsojo ir toliau sėdėjo laiminga.
-Tiesa?,- pasitikslinau.
-Būtent,- palinksėjo galva,- Einam,- nusitempė mane laiptais į apačia. O Dieve, nemaniau, kad kadanors gyvenime bus taip baisu su kažkuo susipažinti.
-Labas mama, labas tėti,- Izabelė apsikabino su savo tėvais.
-Labas,- jie pasisveikino abu kartu.
-Noriu jus kai kuo supažindinti,- tai pasakiusi ji priėjo prie manes, jos tėvai atrodė malonus žmones,- Mama, tėti jūs jau pažystat Zayn, jis ateidavo pas Džeisa,- jos tėvai klausėsi labai įdėmiai.
-Aaaa, čia tas pats kurio negali pakesti,-  staiga prakalbo jos mama, o Izabelė truputį pasimetė, kas privertė mane truputį sukikenti.
-Nu kaip ir jo, nu, bet ne čia esmė,- ji toliau tesė savo kalba.
-O tai kur ta esmė, nes aš tai nepagaunu kažkaip,- ja pertraukė dabar jau jos tėtis.
-Galit jūs manes pasiklausyti?,- Izabele jau truputį susinervino,- Taigi mes su Zayn pradėjom draugauti,- po šiu žodžiu ji lengviau atsikvėpė. Na dabar beliko sulaukti Izabelės tėvu reakcijos ir blogiausia jau bus praeitį.
---------------------------------------------
Heyy!!! Taigi įkėliau nauja dalį, nors taip ir nesulaukiau nuomoniu.....:( Na, bet dar neprandu vilties, kad kažkada jūs man ju parašysit:) Būtu tikrai malonu, kad parašytumėt ar nepradedu grybauti, nes man kartais jau tai atrodo... Ir apskritai būtu malonu gauti nuomoniu apie visa istorija kiek jau yra įkelta:))
-LoveMakesYouStronger
---------------------------------------------