Kitokia/(Z.M)

39 dalis

-Labas rytas,- pasisveikino Zayn vos pramerkęs savo rudas akis.
-Labas rytas,- aš jam atsakiau tuo pačiu. Mes šypsojomės vienas kitas, bet tada aš prisiminiau, kad šiandien iki 12:00 mes turim išsikraustyti.
-Zayn kiek valandu?,- paklausiau, nes pati neradau savo telefono.
-11:34, o kas yra?,- panašu, kad jis pamiršo tai, kad mes čia ne su visam atvažiavom.
-Mums iki 12 reikia išsikrautyti,- pasakiau lipdama iš lovos.
-Šūdas,- sumurmėjo, bet vis dar nesikėlė iš lovos.
-Tai gal kelkis ir padėk man sukrauti visus daiktus,- pažiūrėjau, o jis tik vartėsi lovoje.
-Nenoriu, man čia labai gerai- suzyzė kaip mažas vaikas, bet atsikėlė. Galu gale susidėjome visus daiktus ir kartu su Chloe ir Džeisu pajudėjome link namu.
-Ejj, gal sustokim kur papusryčiauti,- paklausiau vos išvažiavom, nes jaučiausi žiauriai alkana.
-Nu galėsim,- pasakė Džeisas kuris ir vėl vairavo. Po kokiu 15 minučiu sustojome jaukioje lauko kavinukėje ir ten užsisakėm pusryčius. Aš užsisakiau pačia didžiausia porcija kokia tik buvo galima, nes jaučiausi žiauriai alkana. Kol laukėme kada atneš mūsu užsakyma kalbėjomės. O kai galiausiai atnėšė mūsu užsakyma mano akys jaučiu net blizgėti labiau pradėjo kai pamačiau pilna lėkšte blynu. Gaila negaliu saves matyti iš šono, bet kitiems manau tai nuostabus vaizdelis.
-Tu žadi viska suvalgyti,- kikendama paklausė Chloe.
-Tai aišku,- pasakiau tvirtai, bet nesusilaikius susijuokiau,- Rimtai aš jaučiuosi žiauriai alkana ir atrodo galėčiau suvalgyti dramblį,- toliau kalbėjau nesamones, kas man ir yra budinga. Pagaliau pradėjau valgyti buvo žiauriai skanu.
-Tu rimtai viska suvalgei,- Chloe tai pasakė kaip fakta ir atrodo ji negalėjo patikėti.
-Tai aišku,- nusijuokiau,- Padavėjau!,- pašaukiau,- Dar norėčiau ledu,- pasakiau ir jis užsirašęs nuėjo.
-Tau viskas gerai?,- paklausė Zayn.
-Labai gerai,- nusijuokiau ir patampiau jam už žandu kas ir jam sukėlė šypsena. Na, o Chloe su Džeisu žiūrėjo į mane tokiu žvilgsniu, kad aš pati beveik baigiu patikėti, kad man kažkas negerai.
-Kas jums yra, aš tiesiog labai išalkusi, o ne kokia nesveika, ir baikit į mane taip žiūrėti,- pasakiau jau susinervinus. Negaliu kaip jie mane sunervino su tais savo žvilgsniais.
-Aha,- Chlos numykė. Na, o per ta laika kol nes "kalbėjomės" man atnešė ledus.
-Ačiū,- padėkojau padavėjui. Kibau į savo ledus ir viska suvagius visa laiminga ir patenkinta sudribau ant kėdės.
-Viskas? Jau pasisotinai?,- paklausė Džeisas su pakeltu antakiu.
-Aišku aš dar galėčiau valgyti, bet tada mes šiandien namo negrįšim, taip, kad važiuojam,- pasakiau besistodama nuo kėdės. Visi kiti paskui mane ir netrukus mes vėl važiavome. Po kokiu 20 minučiu jau buvome namie.
-Sveiki!,- pasisveikino mama.
-Labas,- su Džeisu atsakėm choru.
-Na tai papasakokit kai sekėsi?,- mama prisėdo prie stalo priešais mudu su Džeisu.
-Viskas gerai, linksmai praleidom laika, bet tada parvažiuojant sustojome kavinėje Ize užvaldė kažkoks maisto monstras ir ji suvalgė tiek jaučiu per kokias 2-3 dienas suvalgo,- Džeisas kalbėjo nesamones, o mama pažiūrėjo į mane tuo keistu žvilgsniu kaip ir Džeisas su Chloe į mane žiūrėjo, kas jiems visiems yra?
-Neklausyk jo, jis kaip visada kalba nesamones,- jis vėl sugebėjo mane sunervinti.
-O jau jos nuotaika šiandien tai Dieve padėk, nors nusišauk,- Džeisas pavaizdavo kaip nusišauna.
-Ajjj tu kalbi nesamones kaip visada, einu pamiegoti pavargau,- sumurmėjau ir pradėjau eiti link savo kambario.
-Bet su atsikėlei vos prieš kokias 2 valandas ir nieko neveikei, tai nuo ko pavargai?,- pašaipiai paklausė Džeisas.
-Nuo taves!,- atšaukiau jam iš antro aukšto ir nuėjusi į savo kambarį kritau į lova. Hmm, bet rimtai nuo ko aš taip pavargau? Atsikėliau, susidėjau daiktus tada važiavom, valgėm vėl važiavom ir viskas dabar jau guliu lovoj. Nu nesvarbu, tai pagalvojau ir jau visai netrukus užmigau.
~Po dvieju savaičiu~
Dabar sėdžiu savo kambaryje ir ruošiausi eiti pavakarieniauti su visa šeima jau gan senai to nedarės, nes tai tėvai dirbdavo, tai mūsu su Džeisu nebūdavo nu žodžiu. Nusileidau į apačia pažiūrėti ar jau greitai bus vakarienė.
-Dar 10 minučiu,- pasakė mama lyg žinodama ko noriu,- Eik iš virtuvės,- ji tai pasakė su šypsena veide matyt ruošia tikrai kažka labai skanau. Bet ji taip greitai mane išvarė iš virtuvės, kad nespėjau net užuosti to nuostabaus maisto kvapo. Nuėjau į sveitaine ir atsisėdau ant sofos. Paskutiniu metu labai daug valgau, ir visko viena minute  kemšu saldainius, pyragus ir panašiai, o kita jau noriu ko nors sūraus. Maitinuosi taip keistai, kad kartais mane net supykina ir tenka truputį išsikrauti tualete.
-Visi prie stalo!,- sušaukė mama ir aš visa laiminga pati pirma puoliau prie stalo, bet vos užuodžiau maisto kvapa mane supykino ir nuskubėjusi į tualeta iškroviau visa skrandžio turinį. Prie manes atskubėjo mama.
-Tau viskas gerai?,- mama buvo tikrai labai susirūpinusi. Na taip ji nežino, kad tai jau ne pirmas kartas, tiesiog niekam to nesakiau nenorėdama jaudinti.
-Taip matyt koks virusas,- nusišypsojau jai, nors man nei kiek nebuvo linksma,-  Nebenoriu valgyti, eisiu miegoti,- pasakiau ir ėjau link savo kambario.
-Gerai, jeigu pasidarytu blogiau pasakyk man,- dar girdėjau mamos žodžius, bet nieko nebeatsakiau. Vos atsiguliau į lova išgirdau skambantį telefona, skambino Zayn.
-Klausau,- pasakiau tyliai, nes tikrai ne kaip jaučiuosi.
-Tau viskas gerai,- Zayn atrodė tikrai susirūpines.
-Nežinau matyt pasigavau kokį virusa.
-Palauk aš tuoj ateisiu,- tiek pasakė ir padėjo ragelį. Po keliu minučiu jis jau atėjo pas mane.
-Kas nutiko,- paklausė.
-Nežinau,-prisiverčiau nusišypsoti jam, man nepatinka kai žmones manes gailisi.
-Vargšiukė mano,- Zayn atsigulė į mano lova ir mane apsikabino. Mane pasiglemžė miegas.
Ryte pabudau kai pajutau, kad kažkas trinkteli mano kambario duris. Atsimerkusi pamačiau Zayn su padėklu rankose.
-Labas rytas,- pasisveikinau, šiandien jaučiuosi daug geriau negu vakar.
-Labas rytas,- atsakė Zayn ir padėjo padėkla man ant koju.
-Tu pasilikai čia per naktį?,- paklausiau prisimerkdama.
-Taip
-Ir mano tėtis tau leido?,- pažiūrėjau į jį nepatikliai.
-Beveik,- jis pasikalsė kakla, bet aš į jo tokį keista pasakyma nebekreipiau dėmesio ir kibau į maista. Vos įsidėjau pirma kasnį į burna mane vėl supykino ir vėl nubėgau į tualeta. Kai ištuštinau skrandį parėjau į kambarį.
-Tau reikėtu nueti pas gydytojus,- Zayn žiūrėjo į mane susiraukes.
-Ne man viskas gerai,- vėl atsiguliau į lova.
-Jeigu tai kartosis tikrai gausi nueti pas gydytojus,- Zayn tai pasakė lyg konstatuodamas fakta.
-Gerai,- pasakiau ir nusijuokiau.
-Aš dabar turiu išeiti, bet ateisiu pas tave vakare, gerai?,- Zayn jau lipo iš mano lovos.
-Gerai,- pasakiau ir jis pasilenkes pakštelėjo man į lūpas.
-Iki,- atsisveikino.
-Iki,- atsisveikinau ir aš. O Zayn išėjo iš mano kambario. Kažin kas man yra? Man tikrai jau darosi baisu dėl saves. Gal tikrai reikėtu nueti pas gydytojus? Taip reikėtu. Pasiėmiau telefona ir pasiskambinau į ligoninės registratūra, kada galėtu mane priimti. Pasakė, kad geriausia ka gali pasiūlyti tai rytoj 16:00, aš žinoma sutikau. Na rytoj sužinosim kas man.
---------------------------------------------
Vėl nauja dalis!
Pamačiau, kad su skaitytojaus jau geresnė situacija tai ta priga galvoju reikia neapsileisti ir parašyti nauja dalį:))
Beje istorijos liko vos kelios dalys!! Pakomentuokit kokios norėtumėt pabaigos:)
Ir kaip visada laukiu jūsu nuomoniu!!!
                          -LoveMakesYouStronger
---------------------------------------------