PAMELAVAU. BAIGTA

Seventeen

Zayn išvyko po keletos valandų, nieko nelaukusi sutvarkau namus ir nueinu pasiimti iš mamos Luisos.

Luisa, visą kelią einant namo klausinėjo visokių dalykų. Nuo kodėl kurmis yra aklas iki kodėl saulė nešvenčia naktį.

Nemaniau, kad maži vaikai turi šitiek daug klausimų.

-Aš pasiilgau dėdes Lolio.- pasako Luisa kai atrakinu namų duris ir įleidžiu ją į namų vidų.

-Galėsime šiandien jam paskambinti gerai?- paklausiu jos pakabindama dukros striukę. Ji tik linkteli ir nubėga į kambarį.

Pakabinusi viską nueinu į virtuvę ir susiraukiu kaip galinėje džinsu kišenėje suvibruoja telefonas, pranešdamas apie skambutį.

Išsitraukiu telefona ir ant ekrano iššoka Malik pavardė.

Perbraukiu per telefono ekraną ir atsiliepiu. 

"Klausau?"

"Labas, ar jau namuose?" - Malik balsas skambėjo kaip visuomet gerai.

"Labas, taip jau namuose"- nusišypsau, dėl jo šitokio mielumo. Nemaniau, kad šis vyras gali būti toks mielas.

"Ar būtų labai blogai, jei atvažiuočiau pas tave?" - jis paklausė ir aš sukandu lūpa.

"Zayn, juk tarėmės. Neskubėsime. Beje Luisa namuose, ką jei pasakysiu?" - paklausiu jo.

"Aš galėčiau ją pamirkti žaislais. O tu bent pro duris išeitum."- jis pasako ir aš linkteliu, tačiau supratusi, kad jis nemato prabylų.

"Luisa, gali papirkti tik mano brolis. Atvažiuok išeisiu į laiptinę, bent. Pasiilgau tavęs". - prikandu lūpą.

<....>

Suskambus durų skambučiui, pažvelgiu į Luisą kuri piešė ir nekreipė į tai dėmesio.

Nieko nelaukusi nueinu, ir atrakinusi duris išlendu į koriudorių.

-Mažyte,- Zayn ištiesė rankas ir mano veide atsirado plati šypsena.

-Zayn, baik. Juk mes kartu kiek? Dvi dienas?- sukrizenu apkabinusi jį.

-Na ir kas. Aš senai to norėjau. - pasakau.- Luisai nupirkau, tikiuosi patiks.- jis paduoda maišelį.- O čia tau.- ištiesė kitą.

-Zayn, nebandyk išlaidauti. Taip negalima. Aš draugauju ne dėl tavo pinigų ar dovanų.- jam pasakau.

-Žinau. Aš jei galiu tai ir pirksiu viską. - jis mane apkabina, bei pabučiuoja mane.

Lūpos judėjo mūsų keletą sekundžių, kol aš atsitraukiau.

-Zayn, turiu eiti kol Luisa nepasigedo manęs.- pasakau jam pakeldama akis į jį.

-Rytoj susitiksim?- Zayn.

-Tu lyg paauglys.- pasakau jam.

-Norėčiau, kad gyventum su manim.- patempė lūpą. Sukrizenu.

Su Zayn atsisveikinusi grįžtu į namus nešdama du maišus. Jis visiškai nublūdo.

-Luisa! Žiūrėk ką tau turiu.- pašaukiau dukrą. Ji po kelių sekundžių atbėga į virtuve. Mergaites akys suspindi kai ji pamato maišeli.

-Iš kul ce?- ji parodo pirštu.

-Mano draugas tau atvežė.- pasakau ir ji linkteli.

-O kul jis yla?- ji vėl paklausė imdama žaislus, kuriuos Zayn nupirko.

-Jis išvyko namo.- pasakau jai, žiūrėdama jį ją. 

Luisa nieko daugiau neklaususi pradeda sužaisti, o aš paėmusi telefona parašau Zayn, kad Luisa jam dėkoja.

<....>

Luisa ryte atsibudo, su aukšta temperatūra dėl ko šiuo metu sėdime prie gydytojo kabineto ir laukiame kol kad nors mus priims.

-Luisa Cooper,- gydytoja išlenda iš kabineto ir pakviečia mus. Mudvi su Luisa atsistojame ir abi nueiname į kabinetą.

-Labas rytas,- pasisveikinu ir gydytojai davusi leidimą atsisėdu.

-Kas nutiko?- ji paklausė pakeldama akinius. Ši gydytoja nuo pat Luisos gimimo ją prižiūri ir jei kyla bėdų tik į ją kreipiamės.

-Ryte atsikėlė su didele temperatūra, bei stipriu kosuliu ir sloga.- pasakau gydytojai, ir paglostau dukros plaukus kuri sėdėjo ant mano kelių.

-Luisa, ar tau kažką skauda? - gydytoja paklausė. - Jei skauda parodyk kur.- mergyte parodo pirštu į gerklę.

-Ateik aš tavęs paklausysiu ir mudvi pažiūrėsime tavo gerklyte.- ji pasako ir apžiūri.

-Mergaitei yra bronchitas, tačiau noriu Luisos kraujo tyrimų. Mergaitei senai darėm kraują.- ji pasako ir užrašo ant lapelio.

-Susitiksime po savaitės.- mums išeinant iš kabineto pasako gydytoja, ir Luisa jai pamojuoja.