PAMELAVAU. BAIGTA

Six

Sutrikusi stebėjau vaikiną kuris po keletos sekundžių atsitraukė nuo manęs.

-Kas čia buvo?- nutraukdama tyla paklausiu vaikino, kuris stebėjo mane.

-Aš tave pabučiavau. - jis ramiai atsako ir aš stebiu jį toliau sutrikusi. Ar jis šitaip ramiai kalba?!

-Ir man tai patiko. Senai turėjau tai padaryti.- Malik pasako ir apsilaižo lūpas kurios buvo sausos. -Juk mudu abu vieniši.

-Tačiau man taip nepatiko. Jūs mano bosas. Toks jūsų elgesys visiški yra nepriimtas nei man nei jums.- pasakiau ir nieko nelaukusi apsisuku ant kulno ir išeinu iš holdingo, kuriame per vakarą nutiko tiek daug.

Namo grįžau su taksi, kurį radau tik po keletos minučių nuėjimo pastato. Bent tai pasisekė man, nes kitaip bučiau ėjusi namo iki ryto.

Atrakinu buto duris, kuriame sklido garsas tik iš svetaines televizorio.

Laikrodis rodė beveik dvylikta valandą, todėl  tikra Luisa miega, o Hazel tikriausia žiuri televizorių.

-O tu grįžai,- draugė pasitrynė akis man įeina į svetainę ir numetant paltą ant sofos.

-Grįžau. Geriau nebūčiau ten net ėjusi.- pasakau jai ir ji tik sukrizena.

-Ar kažkas nutiko?- ji paklausė manęs.

-Mano bosas mane pabučiavo.- pasakau atsisėdama ant sofos ir susikeliu kojas.

-TU JUOKAUJI?- ji garsiai surėke, bet prisiminusi mano vaiką užsidengę burną. Linkteliu.

-Ar jis gražus? Jaunas? Kokia akių spalva?- jis pradėjo manęs klausinėti.- nors ne, jis gerai bučiuojasi?- draugė manęs paklausė ir aš pradedu juoktis.

-Jaunas, na gal porą metų už mane vyresnis. Rudaakis. Aš jam neatsakiau.- pasakau ir draugė trenkė sau su ranka per kaktą.

-Nu moterie! Kas tu per žmogus!- ji suurzgė.

-Jis pasakė, kad mudu abu vieniši.

-Ir jis net nieko nenutuokia apie Luisa tiesa?- linkteliu.

-Turi vaiką, sėdėk namuose. Jei jis tai sužinos garantuotai mane atleis. Negaliu prarasti to darbo. Tai vienintele mano išeitis užauginti dukrą.- atsidūstu.

-Rodos reiks apsilankyti tavo darbe ir susipažinti su ponu Malik. Gal jam aš patiksiu.- Hazel nusijuokia.

-Patiksi. Pamatysi.- nusijuokiu.

-Gerai, drauge skubu namo. Mano vaikas vienas namuose.- ji nusijuokia ir aš jei padėkojusi, kad ji pabuvo su Luisa atsisveikinu.

Hazel vadina šunį savo vaiku, ta mergina švelniai tariant yra išprotėjusi, ne tik dėl gyvūnų, tačiau dėl vyrų dėmesio taip pat.

Nuėjusi nusiprausiu ir nusivaliau makiažą. Apsirengiu pižama ir nuėjusi patikrinti Luisos, pabučiuoju jos kaktą ir apkloju ją šilčiau. Šiluma juk kaulu nelaužo tiesa?

Grįžusi į kambarį krentu į lovą ir apsiklojusi pati pasineriu į sapnus.

<....>

Rytas prasidėjo nuo Luisos šokinėjimo ant lovos ir sakymo, kad šiandien lauke sninga. Spalio gale sniegas. ANGLIJOJE?

Tiesą sakant iš pradžių paklausiau ar dukrai nesivaidena, tačiau ji mane nusitempė prie lango kur ryškiai matėsi apsnigti automobiliai.

-Mamytę galėsim eiti į lauką? - paklausė kai pyniau jos ilgas kasas.

-Žinoma eisim. Tik klausimas ar ilgai dar bus sniegas, nes lauke šilta.- pasakau dukrai ir ji tik linkteli galva.

-Mamyte?- ji vėl kreipiasi į mane.

-Taip?

-Ar Kalėdos jau greitai ateis?- ji vėl paklausia.

-Kalėdos bus tada, kaip bus dėdes Louis gimtadienis.- pasakau jai ir ji vėl pamąsto.

-O dėdės Lolio greit gimtadienis?- ji vėl užduoda klausimą.

-Taip dėdės Louis greit bus gimtadienis. Louis yra mano netikras brolis. Tačiau mudu viens mylime kaip tikri.

Kaip mano gyvenime buvo David, Louis su manim nebendravo, nes nemėjo jo. Kaip David nebeliko mano gyvenime - Louis atnešė spalvų vėl į mano gyvenimą. Už ką esu jam dėkinga. Tačiau Louis tėtis Mark su mano mama išsiskyrė prieš daugiau nei septynerius metus, kuomet Mark sutiko Sallie.

Mama žinoma liko vieniša, o Mark susituokė su Sallie. Negaliu ant jo pykti, tačiau vis tikiuosi, kad jie susitaikys. Matau kaip mama jį myli.

-Gerai.- ji pasako ir toliau žiūrėjo filmukus per televizorių.

_______________________
Kaip jums naujas coveris?!