PAMELAVAU. BAIGTA

Thirty

Stebėjau Zayn kuris gulėjo ligonines lovoje ir kalbėjo telefonu su tėčiu.

Kramčiau lūpa, bandydama suprasti kažką iš jo akių, tačiau nieko.

Gydytojas pranešė, kad vaikino sveikatai pavojaus nebėra, tačiau jis vis tiek turės dar būti ligonineje.

Zayn elgiasi lyg nieko nebūtų, tačiau aš save baigiu sugriaužti iš vidaus. Zayn baigęs pokalbi paduoda man telefona ir aš jį padedu ant spinteles.

-Zayn galime pasikalbėti?- kramtydama lūpa paklausiu jo.

-Klausau tavęs.- Zayn ištiesė ranką.

-Tu esi beprotis!- užšaukiau ant jo. Tačiau vaikino lūpas paliko tik kikenimas! Priminkit man kiek jam po galais metu?

-Mažyte, tu vėl apie tą pati. Pats kaltas. Tu visiškai nesi kalta dėl to.- pasako glostydamas mano ranką.

-Ar tu žinai kaip mane išgąsdinai?- paklausiu jo. - Ne nežinai! Zayn! Tu elgiesi kaip vaikas! Aš nežinojau nei ką galvoti nei ką mąstyti! Matyti tave renimacijoj buvo skaudu! O visos mintys!- rėkiau ant jo.

-Nusiramink. Viskas gerai. Aš gyvas. Atleisk, kad elgiuosi kaip asilas.- jis atsiduso ir savo gražiomis rudomis akimis stebėjo mane.

-Vis tiek išgąsdinai mane.- pasakau jam.

-Atleisk peržengiau riba su tomis, vestuvėmis.- jis atsiduso. - Nereikėjo tavęs šitaip versti. - jis užmerkia akis.

-Aš noriu būti tavo žmona. Tavo vaikų mama. Tik ne šiandien ir ne rytoj. Gal po metų jei būsime kartu vis dar. Nenoriu skubėti. Noriu tave pažinti. Sužinoti kokia tavo mėgstamiausia spalva, ir ko tu labiausia nemėgsti iš maisto. - atsistojusi sukryžiuoju rankas ties krūtine.

-Gerai meile.- jis atsidūsta.- Viskas bus kaip tu nori. Metai laiko. Ne daugiau, jei po metų nenorėsi būti mano žmona, priversiu supratai mane?- jis nusišypso savo akinančia šypsena.

-Zaynie.- nusijuokiu. - supratau.

-Zaynie? Rimtai? Zen dabar Zaynie.- nusijuokia jis.

-Myliu tavo juoką. - šypsausi.

Zayn Malik.

Stebėjau Julia kuri miegojo, ant sofos esančioj palatoj. Prašiau, kad vyktų namo, tačiau ji visiškai nesutiko su tuo.

Esu per didelis savanaudis, ir kažkiek dėl to džiaugiuosi, kad ji liko pas mane ligonineje.

Norėjau pabandyti atsisėsti patogiau, tačiau per didelis skausmas pilvo srityje to padaryti neleido.

Užsimerkęs bandžiau prisiminti visą vaizdą prieš avariją, tačiau pamenu tik kai atsibudęs pamačiau nuverktomis akimis sėdinčią Julia.

<....>

-Mažyte, aš jau sotus.- pasakau paimdamas paskutinį šaukštą sriubos. Ji manimi rūpinasi labiau nei mano tikri tėvai.

Kodėl ji tokia gera man?

-Zayn, suvalgyk visą.- paprašo ji manęs, tačiau aš tik papurtau galvą.

-Aš sprogsiu ir teks vėl mane operuoti.- bandžiau pajuokauti, tačiau sulaukiau tik pikto merginos žvilgsnio.

-Zayn!

-Julia!

-Broli!- į palatą įkrito Safaa su Waliyha ir Doniya.

-Mergos.- suzyziau ir jos stebėjo mane prieidamos arčiau manęs.

-Tau reikėjo smegenys susitrenkti! Gal protingesnis būtum.- pasako Doniya.

-Aučh Doni.- papučiu lūpas ir stebiu Julia, kuri nejaukiai jautėsi. Tiesa. Jos dar nepažįstamos. Nė viena karta norėjau ją nusivežti pas jų į namus, tačiau dėja to nepadariau.

-Doni Wali Safaa, tai mano mergina Julia. Julia tai mano seserys Doniya, Waliyha ir jaunėle Safaa.- pristačiau princesei savo sesės. Jos pradėjo sveikintis.

-Pats nesugebėjai jos atsivežti. Slėpiai toki groži nuo mūsų.- Waliyha sukryžiavo rankas.

-Nepradedam gerai. Norėjau pasimėgauti jos dėmesiu tik aš.- parodžiau jai liežuvi.

-Zayn tau jau 28 metai, elgiesi lyg 8.- pasako Doniya atsisėdusi ant kėdes.

-Geriau pasakokit kas namuose gero.- pasakau ir laikau merginos ranką.

-Mama kaip visada nepatenkinta viskuom. Ypač tavo elgesiu. Tėvas kaip visada savo reikaluose. - Safaa trukteliu pečiais.

-Waliyha nieko nenori man pasakyti?- paklausiu sesers kurios skruostai pradėjo rausti.

-Aš išteku už Junaid.- sucype ištiesdama ranką su žiedu.

-Nu ką Doni liekam mudu.- ištiesiau sesei ranką.

-Oi tik nereik. Tuoj sakyti vedu. Mamai bus infarktas. Visi trys vaikai bus išėję ne tokis pėdomis kurių nori tėvai.- juokdamasi pasako.

-Džiaukis būsi tėvų numylėtine.- pasakau ir ji tik pavarto akis. Stebiu Julia kuri savo pirštais glostė mano ranką sėdėdama šalia manęs ant lovos.

-Kaip Zaneyah?- paklausiu Saffa"os.

-Auga kaip ant mielių. Beje dėdes pasiilgo.- pasako.

-Kai Luisa grįš iš atostogų atvažiuosiu gerai?

-Lauksim. O dabar einam, Martin laukia mūsų jau.- seserys atsisveikino su manim ir Julia.

-Tavo sesės mielos.

-Jos košmaras! Aš tau sakau! KOŠMARAS!

_______________

Antradienio dalis jau čia!❤️