PAMELAVAU. BAIGTA

Twelve

Julija Cooper.

Stebėjau Zayn ir nebežinojau ką jam pasakyti. Keikiau save, kad jam pasakiau, kad atvyktų pas mane. Kodėl aš pirmiau padarau, o tik vėliau pagalvoju?

-Taip ir tylėsime?- jis atsisuka į mane.

-Nežinau ar noriu dar kažką sakyti, - pasakau jam ir jis tik susiraukė.

-Tu gal kažką nužudei ar apvogei?- jis stebėjo toliau mane. '

-Tu rimtai apie tai pagalvojai?- susiraukiu. Ir jis tik papurto galvą. Atsidūstu nežinodama nuo ko pradėti.

-Kalbėk,- jis padrąsina mane.

-Prieš daugiau nei septynerius metus mano gyvenime atsirado vyras. Na tiksliau vaikinas tuo metu buvo. Po nepilnų pusantrų metų, mes susituokėme.- pasakau jam.

Zayn Malik.

-Viskas atrodė lyg iš pasakos. Jis mane mylėjo, mylėjau ir aš jį be proto. Tačiau po metų mūsų gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. - mergina nusuko savo veidą į langą, merginos pečiais nežymiai virpėjo. Tai reiškė tik viena, kad ji verkė.

-Jei nori nepasakok.- pasakau jei ir uždedu savo plaštaką ant jos kojos.

-Ne turiu.- atsidūstų.- Mes išsiskyrėme, ir po nepilno mėnesio jis papuolė į avariją, kurioje mirė. - ji pradeda verkti.

Nieko nelaukęs prisitraukiu ją arčiau savęs ir apkabinu.

-David, buvo vyras kurį nuoširdžiai mylėjau, tačiau kartais pagalvoju, kad jam neturėjau.- pasako padedama galvą ant mano peties.

-Tu man rūpi, tu man be proto rūpi.- pasakau merginai glostydamas jos nugarą, bei bandydamas ją nuraminti.

-Aš bijau, kad kai tave prisileisiu arčiau tu dingsi.- jos verksmas palieka lūpas.

<....>

Paguldau ją ant lovos ir apkloju. Julia beverkdama užmigo mano glėbyje, nežinau nė kelintam aukšte ji gyvena nei buto numerio, ar tuo labiau jos laiptinės kodo.

Pabučiuoju merginos skruostą, nubraukiu plaukus nuo jos veido ir palieku ją vieną miegoti.

Laikrodis rodė beveik penkias ryto, pasiėmęs pledą nueinu virtuvėje ant sofos ir atsigulu, šalia manęs ant žemės miegojo Zara.

Rytas prasidėjo nuo garsaus triukšmo iš kambario, pakilęs nuo sofos pasitrinu savo kaklą.

-Zara!- pašaukiau šunį, kuris tuoj pat atbėgo. - Negalima pulti svečiu.- pasakau jei, tačiau nei ji suprato nei ką.

Nuėjęs į kambarį randu mergina stovinčią prie durų.

-Ką aš čia veikiu?- tylus jos balsas prabudusi mane iki sielos gelmių, jos balsas toks ramus ir daug žadantis.

-Tu vakar užmigai, nenorėdamas žadinti parvežiau tave pas save į namus.- pasakau jei ir ji tik linkteli.- Atleisk, kad Zara tave išgąsdino. Ji nėra pratusi čia, matyti žmones. Ypač moteris.- pasakau ir ji tik linkteli.

-Ar gali mane parvežti namo?

-Pirmiausia pasakyk, kad nežadi išeiti iš darbo.- pasakau jei.

-Zayn..- nutraukiu ją.

-Jokių, bet. Tu pasiliksi. Jei norėsi išeiti iš darbo, aš tavęs neišleisiu iš savo namų.- pasakau merginai.

-Zayn, taip negalima.- atsidūsta mergina.

-Galima Julia, galima.- pasakau merginai ir ji tik užsidengę veidą plaukais.

<....>

Paleidęs merginą šalia jos namų laiptinės, grįžau atgal namo. Zara lankstė po namus neduodama man ramybės. Atidaręs galinės duris išleidžiu ją į lauką.

Stebėjau keletą minučių šunį, kol ji toliau lakstė po sniegą.

Su Julia susitarėme, kad ji liks mano holdinge, tačiau ji dažniausia dirbs iš namų. Vien dėl minties, kad nematysiu merginos verčia mane uždusti. Nekenčiu tos minties.

Į darbą mieliau eiti kai žinau, kad ji bus darbe ir jos šypsena pakels man nuotaiką.

____________________

Uždėkit follow, kas nesekate manęs!🙏🏻🥰