PAMELAVAU. BAIGTA

Thirty - one

-Pala, o kas ta Zaneyah?- suraukusi nosį paklausė mergina.

-Zaneyah yra mano sesers dukra.- paaiškinu, glostydamas jos koją.

-Saffa"os? Pala kiek jei metų? Septyniolika?

-18 jai. -nusijuokiu.- Ir taip ji ištekėjusi.

-Kiek kitoms tavo sesems metų?

-Doniya"i bus 29, o Waliyha"i 22.- pasakau.

-Kaip tėvai reagavo į sesers nėštumą?

-Ištekino ją iš kart už Martin. - trukteliu pečiais.- Aišku, nepatenkinti kaip visada. Dėl Wali irgi nepatenkinti, kaip ir dėl manęs, todėl jų vienintele viltis likusi Doni, tačiau ji tokia pat kaip ir aš. - ji nusijuokia.

-Įdomi jūsų šeima.- nubraukė nuo mano veido plaukus.

-Kada mane išleis? Noriu namo.- suzyziu.

-Rytoj, po piet tikriausia. Vis tiek turėsi gulėti lovoje tik.- nusišypso.

Julia Cooper.

-Bet jau gulėsiu savo lovoj, nei šitoj.- jis atsidūsta kaip mergaite ir aš sukrizenu.

-Moterie nesijuok iš savo nabago vyro!

-Pats kaltas, kad esi asilas turintis silpnus nervus.- pasakau.

-Bet juk tavo asilas esu. Džiaukis.- jis papūtė lūpas. Norėjau pabučiuoti vaikiną, tačiau į palata į virto vaikino draugai.

-Nu tu duodi vaizdu Malik. - rankomis mosikavosi David.

-Jūs ką TIK mums sutrukdėt!- Malik garsiau pasakė draugams, tačiau jie tik nusijuokė priėjo arčiau.

-Liam? - Zayn pažvelgė į draugą kuris rankose laukė gėlių puokšte. -Po velniu kam tau ta šluota rankose?

-Sorry bro, Sophia sakė atnešti.- draugo skruostai parausta, pradedu juoktis.

-Nejuokinga, angele!- pasako.

-Atleisk. Būkit geri, ir nenuverskit ligoninės aš vykstu iki namų. Gerai?- pasilenkusi  pabučiuoju.

-Gerai, meile.- pasako  ir dar kartą suglaudžia mūsų lūpas.

Grįžusi namo nieko nelaukusi išleidžiu Zara į galinį kiemą ir nukeliauju pirmu taikiniu į vonią.

Nors grįžau vakar namo, tačiau neturėjau daug laiko įlipti į vonią, užteko ir dušo vieno.

Prisileidau pilna vonia vandens. Įlipusi atsigulu ir užsimerkiu. Vonia praleidžiu pusvalandį. Apsirengusi švarius trenigus, pasidarau valgyti ir sudėjusi viską į dėžutes išskubu atgal į ligoninę.

Eidama koriudoriumi ieškau pažįstamo palatos skaičiu.

Norėjau atidaryti duris palatos, tačiau išgirdau balsus, kurie tikrai nebuvo vaikino draugų. Tai buvo greičiausia Zayn tėvų balsai.

Mintyse kovojau, ar eiti į palata ar palaukti kol jie išeis ir tik tada užeiti. Tačiau keletą minučių palaukusi sukaupiau visą drąsa ir atidariau palatos duris.

Visų akys sukrito ant manęs. Mačiau piktas Zayn spėju tėčio ir mamos žvilgsnius.

-Laba diena,- tyliai pasisveikinu ir prieinu prie vaikino, kuris gulėjo.

-Tik laba diena?! - sušaukė moteris.

-Mama negąsdink Julios.- pasako Zayn paimdamas mano ranką. - pasiilgau tavęs.- sukužda.

-Zayn. Tu esi turtingas, gražus vaikinas. Ar tu tyčiojasi iš mūsų? Nori dėmesio? - moteris piktu žvilgsniu nužvelgė mane.

-Trisha aš nekaltas, kad tavo skonis visai kitoks nei tavo vaikų. Dabar prašau jūsų palikti mus dviese. Ačiū už uždarytas duris iš kitos pusės.- Zayn mandagiai pasakė savo tėvams. Suspausdamas mano ranką, glosčiau jo ranką bandydama jį nuraminti. Nenoriu, kad dėl manęs jis susipyktų su savo šeima.

-Sūnau! Tu išvarai savo tėvus! Ji tave paliks dėl turtingesnio! Pamatysi! - moteris sušaukė ir išeidama trenkė durimis, iš jos paskos išėjo vyras kuris neištarė nė žodžio.

-Zayn,- norėjau kalbėti, tačiau vaikinas mane pertraukė.

-Nieko nesakyk ta tema. Atnešei valgyti?-  jis akimis parodo į maišeli mano rankose.

-Taip. Tikiuosi bus valgoma. Skubėjau darydama.- pasakau jam. Išemusi abu indelius paduodu vaikinui šakute ir abu pradedame valgyti.

-Skanu.- pilna burna sumurma vaikinas. Valgau stebėdama jį, ir nusijuokiu prisiminusi gėles.

-Tai tau gėles nepatinka.- prukšteliu.

-Mulkis tas Payne! Gėlių atnešė.- valgydamas pavarto akis.

-Jis draugiškas. Visi neša į ligonines eidami aplankyti gėles.

-Na, man gėles tik į laidotuves, vestuves arba merginai.- jis valgydamas trūkteli pečiais.

Nusišypsau.

-Šiaip niekam neperku gėlių. Na dabar perku. Tau.-  jis atsargiai pakelės ranka paima buteliuką su vandeniu.

-Malonu girdėti.- nusišypsau.

Kita diena.

Stebėjau Zayn kuris rengėsi, norėjau jam padėti, tačiau jis mane tik aprėkė ir sakė nereikia pagalbos.

-Zayn leisk padėsiu.

-Aš pasakiau, pats. Reiškia pats. Nesu aš kažkoks invalidas.- jis suurzgė apsimaudamas džemperi.

-Tu toks nesukalbamas.- papurtau galvą.

-Visada gali mane palikti vieną.- jo frazė privertė mane atsisukti į jį. Piktai nužvelgiu jį.

-Žinai ką. Eik tu šikti.- palikusi viską išeinu iš palatos. Kas per velniais šiandien jam įgėlė.

Vakar vakare išgrūdo pats mane namo. Šiandien visas piktas, kaip nežinau kas. Ką pasakau niekas netinka. Ką be daryčiau netinka. Atrodo, aš kalta dėl šios avarijos.

ASILAS!

Išėjusi iš ligoninės įsėdu į automobilį ir padedu galvą ant vairo. Tokioje pozoje praleidžiu apie puse valandos kol atsidaro automobilio durys.

-Atleisk.- jis atsidūsta ir uždeda ranka ant mano peties.

-Patrauk ranką. Dabar aš pikta ant tavęs. - pasakau jam. -Prisisek saugos diržą ir važiuojam namo.- burbteliu ir nieko nelaukusi užkuriu automobilį.