PAMELAVAU. BAIGTA

Twenty

Lėtų apsižvalgau į vaikiną sėdinti už durų.

-Užeik, - pasakau ir palikusi atviras duris pati nueinu į svetainę. Girdžiu kaip durys užsidaro, nekreipdama dėmesio atsisėdu prie stalo ir pradedu valgyti.

-Galiu viską paaiškinti? -Tylus balsas pasklido po virtuvę.

-Pirmiausia leisk man pavalgyti ir pats sėsk valgyti.- griežtai pasakau vaikinui ir jis nuėjęs iki kriauklės nusiplauna ranką.

-Kur Luisa? - paklausė manęs vos man pavalgius ir įdėjus lėkštę į kriauklę.

-Ji pas Simon, vakare turėtų grįžti. Geriau dabar pakalbėjime, pas kokių mergų buvai? - sukryžiuoju rankas ties krūtine.

-Mes nemiegojome, nei bučiavomės.- Zayn balsas buvo tylus ir mačiau jo akyse liūdesį.

-Tuomet kas ta moteris?

-Ji mano buvusi mergina, su kuria senai viskas baigta. Manai mylėčiau ją būčiau dabar čia? Manai būčiau tiek stengiasis  dėl tavęs? - jis ramiai kalba.

-Kodėl tada buvai pas ją? - paklausiu jo.

-Aš jai padedu. Ji neturi tėvų. Ji likusi vienoje pasaulyje, todėl aš esu su ja. Padedu jai, tiek pinigais tiek kartas nuo karto pasikalbame. Tu neturi dėl ko pavydėti. Tu juk nepavydi?

-Aišku pavydžiu. Kaip man reaguoti, kai tu pats pasakai, kad esi pas kitą? Galvojau jog visi vyrai sugeba tik tyčiotis iš manęs, kad esu reikalinga tik dėl sekso. Aš tiek prisigalvojau nesąmonių.

-Turėjau tau iš kart tai pasakyti, atsiprašau.- atsidūsta vaikinas ir papurto galvą.

-Kito karto juk nebebus tiesa? Juk nebus daugiau tokiu nesąmonių tiesa? - paklausiu jo.

-Atsiprašau, kad tau anksčiau šito nepapasakojau. Nebebus, tikrai.- jis pakilęs nuo kėdės priėjęs apkabina mane.- Pasiilgau tavęs, per šias dvi sušiktai ilgas naktis.- jis giliai atsidūsta, ir man suspaudžią širdį, kad šis vyras gali būti toks pažeidžiamas dėl to, kad nesugebėjau jo išklausyti. Kartais ir pati turėčiau pagalvoti ir leisti, kitiems viską paaiškinti, o nedaryti savo išvadų ir taip skaudinti žmones. Kurie mane myli ir kuriuos aš myliu.

<...>

Zayn mane ir Luisa išsitempė į savo namus, teigdamas kad nenori būti vienas namuose, tačiau jis neminėjo to, kad padarė Luisai kambarį taip ją papirkdamas. Rožinis kambarys, su žaislais mergaitei atėmė žadą, jau žinau kaip bus sunku ją parsivežti į butą atgal. Pakilusi nuo lovos palikau Luisa žaisti vieną, o pati nuėjau ieškoti vyro, kuris turėjo išleisti į lauką Zara.

Nusileidusi laiptais žemyn nuėjau į virtuvę kurioje radau vaikiną kuris kažko ieškojo spintelėse.

-Kažko ieškai?- paklausiu vyro, kuris pažvelgė į mane vos man priėjus arčiau jo.

-Kažkur buvo vyno butelis, tačiau jau manau suprantu, kad jį išgėrė kažkuris iš mano draugų.- vaikinas atsiduso.

-O kam tau vyno?- Julia ar tu tokia durna, kad nežinai kam reikalingas vynas? savęs pačios paklausiau klausimo durno, kokį ir uždaviau žaviam juodaplaukiui.

-Norėjau, tave juo pavaišinti, tačiau teks pasimėgauti tik kava arba arbata, na dar sulčių lyg yra.- jis uždaro spintelę.-Ar patiko Luisai kambarys?- jo akys žibėjo kai vaikinas, kalbėjo apie mano dukrą. Zayn bus nuostabus tėtis. Jau matau, kad jo vaikams be proto pasisekė, o ypač žmonai kuri turės šį vyrą.

-Taip, jai labai patiko kambarys. Net neįsivaizduoju kaip reiks ją išsivežti atgal į butą.- pasakau jam padėdama galvą ant jo peties.

-Tu nesupratai užuominos tiesa?- jo ranka glosto mano liemenį sukeldami po visą kūną sklindančius šiurpuliukus.

-Kokios?- paklausiu jo stebėdama pro langą Zara, kuri lakstė po pievą.

-Aš noriu, kad judvi atsikraustytumėt pas mane. Čia daug vietos, nebenoriu vienas gyventi šiame name. Luisa, turės veiklos su Zara ir kiemas yra. O ir mudu visada galėsime būti dviese ir nereiks vienas pas kitą važiuoti.- jis kalbėjo.

-Ar tai nebus per greitai?- paklausiu jo, pažvelgdama jam į akis.

-Ne. Viskas pačiu laiku, - jis pasako glostydamas.

-Bet Luisos mokykla, mano darbas.- kalbu toliau. - o dar mano butas.

-Tavo butą galėsi išnuomoti, o Luisa galime pervesti į kitą mokyklą arčiau namų, o į darbą važiuosi kartu su manimi. Mano namuose būna auklė mano, kuri galės ją prižiūrėti.- pasako jis.

-Tikrai to nori? tikrai nori kartu gyventi?- paklausiu jo.

-Taip noriu. - pasako.

-Gerai, galime pabandyti. Juk niekas per galvas neduos tiesa?- Zayn nieko nesakęs priglaudė savo lūpas prie mano, mūsų bučinys truko keletą minučių kol neišgirdau Luisos šaukimo. Man atsitraukus nuo vaikino dukra, buvo užsidengusi savo žalias akytes savo mažais pirščiukais.

Zayn tyliai pradėjo krizenti, lyg mažas vaikas. -Kas mano princesei?- paklausiu jos.

-Noliu mamytę gelti.- mergytė pasakė ir Zayn jei padavė stiklinę su sultimis.

-Luisa ar tau patinka kambarys?- vaikinas paklausė jos.

-Tep.- mergytė tik sušaukė begerdama sultis, taip dar labiau prajuokindama juodaplaukį.

-Gerai, malonu girdėti stengiausi įrengdamas tą kambarį.- jo veide atsirado šypsena.