PAMELAVAU. BAIGTA

Eight

Lapkričio 27.

Padėkos diena. Už lango pilna sniego, kuris teikė jaukumo ir rodo, kad šiemet tikrai didžiosios šventės bus baltos.

Iki švenčių liko nepilnas mėnuo, todėl su Luisa nusprendėme šiandien pasipuošti eglutę. Žinoma Luisa užsimanė, kad pas ją ateinu Louis.

O Louis žinoma, sumanė pasikvieti kartu ir Aspyn. Aspyn visai kitokia mergina, nei visas kurias turėjo mano brolis.

Aspyn pamačiusi, pirmąjį kartą Luisa iš kart manęs paklausė ar Luisa nėra jo vaikas. Kas mane prajuokino. Nemaniau, kad Luisa tokia panaši į jį. Maniau ji panaši į mane ir David.

Su Malik reikalai klostosi ne taip gerai, kaip norėčiau. Po paskutinio karto, jį mažiau labai mažai. Daugiausia dirbau iš namų, tačiau rytoj turiu vykti į holdingą naująjį ir nuvežti į kalbą.

Malik šiuo metu praleidžia visą laiką naujam holdinge, kas man be galo patinka. Darbe nebūna nemaloniu susitikimu ir man nereikia jaustis nejaukiai. Ypač dėl bučinio.

Stebiu Luisa kuri lanksto po namus su eglutės žaisliukais ir bando vis kažką kažkur užkabinti.

Suraukiu antakius kaip suskamba telefonas. Paėmusi telefoną pamatau Malik pavardę. Kas per velniava?

-Klausau?- sutrikusi atsiliepiu.

-Labas. Ar kalba paruošta?- Malik balsas kaip visuomet rimtas ir šaltas. Gerai, jo balsas jam duoda patrauklumo.

-Taip, kalba jau paruošta.- pasakau vaikinui.

-Ar ji tavo namuose?- paklausė.

-Taip kalbą turiu pasiemusi namo, pabaigiau ją.- pasakau jam.

-Aš užsuksiu pasiimti kalbos ar gerai?- jo klausimas mane išmuša mane iš vėžiu.

-Aš galiu jums į gmailą atsiųsti, ir nereiks jums vykti pas mane.- pasakau jam.

-Aš esu netoli tavo namų. Tad užsuksiu jos pasiimti.- jis pasakęs pabaigė pokalbį.

Mintyse garsiai nusikeikiu. Po velniais ką dabar daryti? Nepasakysiu jam, kad tai mano sesuo. Ir negalėčiau taip padaryti.

<...>

Greit nusileidžiu laiptais žemyn į pirmąjį aukštą ir išeinu iš laiptinės. Matau Malik automobilį kurį, vaikinas ką tik priparkavo į aikštelėje. Susigūžiau labiau į megztinį ir nueinu.

Vyras išlipa iš automobilio.

-Cooper ar tu rimtai? Minus dešimt lauke, tu po megztiniu. Sirgsi juk!- piktu balsu pasako vaikinas.

Paduodu jam į rankas aplanką.

-Aš turiu skubėti, pas mane namuose laukia brolis su drauge.- pasakau vyrui. Atsisveikinu ir nubėgu atgal į namą. Mano žandai pradeda degti iš gėdos dėl prisiminimų iš holdingo atidarymo.

Grįžusi į butą, nusiaunu batus ir nueinu į kambarį. Laikrodis rodė, be dvylikos pirma todėl, bet kuriuo laiku į duris gali pasibelsti Tomlinson su Aspyn.

<....>

-Ačiū, kad aplenkėt.- apkabinu Aspyn, o vėliau ir Louis.

-Čiau sesę.- vaikinas sumurmėjo ir su mergina dingo už lifto durų.

Brolis su savo drauge pas mus praleido keletą valandų dėl ko laiminga labai buvo Luisa.

Žinoma, kur ji nebus laiminga. Kai gavo dovanų ir saldumynų.

-Luisa?- pakviečiu dukrą.

-Taip?- ji išlenda iš kambario su šokoladiniu veiduku.

-Ką valgei?- paklausiu jos.

-Nieko, mamytę.- mažoji princesę atsako, ir aš susiraukiu.

-Luisa, meluoti negražu. Aš puikiai matau koks tavo veidukas išteptas šokoladu. - subariu dukrą.- Juk prašiau šiandien daugiau nevalgyti saldumynų.- pasakau jei.

-Atsiplašau,- mergytė pasako ir nubėga į vonią.