-Mažyte, paleisk mane.- sukužda duslus Malik balsas prižadindamas mane iš miegų.
-Kur eini?- sumurmu pakeldama galvą nuo jo rankos ir nuimdama savo rankas nuo jo liemens.
-Tuoj grįšiu. Einu iki tualeto. Palauk.- sukužda ir pabučiavęs trumpu bučiniu dingsta už vonios durų. Nieko nelaukusi nusiredinu į jo puse ir apsikabinu jo pagalve užsnūstu vėl jo belaukdama.
Pajaučiau rankas ant liemens.
-Tu be manęs nė keletos minučių negali pabūti.- sukužda vaikinas apsikabindamas mane. Nieko jam nesakiau tik užsimerkiau ir jaučiu kaip miegas mano visą kūną pasiglemžia.
Pasitrinu akis, ir ieškau rankomis Malik kūno jo neradusi greit pramerkiu akis iš išlipusi iš lovos pradedu jo ieškoti.
-Aš pasakiau! Ir taip turi būti!- surėke Zayn. Pirmu taikiniu nuėjusi jį radau darbo kambaryje.
Vyras buvo nusisukęs į langą, todėl manęs nematė ir nepastebėjo.
Tyliai priėjusi prie jo apkabinu jį už nugaros. Rankomis pradėjau glostyti jo liemenį, bandydama jį nuraminti.
-Viskas. Pasikalbėsim kai grįšiu į darbą. Tikriausia rytoj.- Malik pasakė ir aš susiraukiau.
-Net negalvok. Iš vis ką tu čia darai?- piktai paklausiu jo.
-Jie be manęs mirė. Tuoj mano kompanijos žlugs.- atsidūsta.
-O tai nėra kitų akcininkų?- paklausiu.
-Yra. Na tiksliau jis buvo išvykęs dabar grįžo. Tik dar nepasirodė darbe. Tiksliau dar net nemačiau jo.
-Tai iš kur žinai, kad jau grįžęs?- paklausiu rankomis labiau apkabindama jį. Jaučiu kaip jo rankos lenda po mano miegojimo maikute.
-Louis vakar pasakė.- trumpu bučiniu pabučiuoja.
-Tu į lovą, o aš pusryčių. Beje ryt tu neini į darbą. Aišku?- paklausiu paleidusi jį.
-Visiškai ne. Nori man vadovauti sutik būti mano žmona.- jis parodė liežuvi ir dingo už durų. Nieko nesakiusi nusileidžiu laiptais žemyn.
Išverdu vaikinui ir sau košės. Puikiai žinau, kad dėl šitokio maisto bus nepatenkintas, tačiau gydytojas liepė.
Sudėjusi abiejų maistą ant rasto padėklo paimu dvi stiklines ir sulčių. Dar pagrebdama jo vaistus.
Užlipusi laipstais atgal į viršu nueinu į miegamąjį. Zayn gulėjo ant lovos ir kalbėjo su mano telefonu.
-Princese tavo mama atėjo.- Zayn pasako, supratau, kad jis kalba su Luisa. -Gerai, mes mylim tave. Prisimink tai gerai? Čiau.- jis nusišypso ir baigia pokalbi.
-Kodėl ji nenorėjo su manimi kalbeti?- paklausiu jo susiraukusi.
-Sakė jūs vakar kalbėjot.- nusijuokia vaikinas, kas man nebuvo juokinga.
Mano vaikas atsisakė su manimi kalbeti.
-Nu Luisa.- atsidūstu ir paduodu dubinėlį su koše ir sultimis.
-Julia. Rimtai? Aš galvojau bus koks omletas ar blynai, o čia koše.- jis atsidūsta.
-Valgai tik. Baigiasi tavo nesąmonių valgymas.- pasakau jam. Jis susiraukę.
-Atrodo lyg su mama gyvenčiau.- patempė lūpa vaikinas.
-Jau tik nereikia tų akių. Valgai. - pasiimu savo dubineli ir pradedu valgyti.
Kita diena.
Zayn šiandien išsmuko į darbą meluodamas man, kad skuba pas gydytoja. Žinoma tai sureagavau kai jis jau buvo toli nuo namų.
Esu ant jo pikta kaip nežinau. Galėčiau savo rankomis jį nutrenkti.
Zayn Malik.
Palikęs Julia namo išvykau į darbą. Nors ir ji bus pikta ant manęs turėjau taip padaryti.
Pastatęs automobilį aikštelėje išsikviečiau lifta. Pakilęs į reikiama aukšta nueinu į savo kabinetą.
Atidaręs savo kabineto duris nužvelgiu kabineta.
-Po velniais kelk šikną nuo mano kėdes.- pasakau vaikinui ir tik jam atsisukus pamatau, kad tai Horan.
-Ar taip reikia pasitikti senus draugus? - jis atsistojo nuo kėdes.
-Po velniais. Kaip tu pasikeitęs.- nustebęs priėjau prie jo ir apsikabinau pasisveikindamas.
-Nu ir apie tave galiu pasakyti tą patį. Moteris su vaiku. Negalėjau patikėti, sužinojęs tai.- jis atsisėda į kėdę prieš mane.
-Na čia ilga istorija. Pasakok kaip tu? Nusprendei tikiuosi su visu grįžti?- paklausiu jo atsisėsdamas.
-Jo visam jau. - jis perbraukė ranka per plaukus.
-Keista tave matyti bruneta.- pasakau jam.
-Laikas keičia. Keičiasi ir išvaizda.- jis atsidūsta.
-Vis dar negali pamiršti?- atsargiai jo paklausiu. Jis tik linkteli.
-Ji kaip kalė. Sutrypė mane. - jis užsidengę akis.
-Pamatysi, pamirši ja. Viskas bus tik į gera. - nusišypsau draugui ir jis linkteli.
-Pasakok kaip verslas? Mano akcijos saugios buvo?- nusijuokęs paklausia.
-Aišku saugios. Laikiau kol grįši.- nusijuokiu. - Pagaliau galėsiu kur nors vykti nebijodamas grįžęs rasti holdingo be langų ir durų.- nusijuokiu.
-Pala kiek tavo drauges vaikui metu?- paklausia stebėdamas.
-6 metai bus.- pasakau.
-Oi tai dar ir tėvo pareigas eini.- nusijuokia.
-Jin per daug rami ir gera. Jos atrodo kartais, kad namuose nebūtų, ypač kai su Zara būna.- pasakau.
-O kaip tavo šeimyna? Kaip tas velniūkštis Theodoras?
-Toks pats pasiutęs. Ana diena buvau nuvažiavęs tai net neatpažinau.- nusijuokiu. - Bent kava pavaišintum!- iškėlė rankas Horan.
-Būtinai. - paėmęs telefona surenku sekretores numeri ir pasakęs, kad padarytu kavos padedu.
ESTÁS LEYENDO
PAMELAVAU. BAIGTA
FanficMeilės pinklės žlugsta, kai atsiranda trečias. Du žmones nesupranta, kad melas išskiria ir sugriauna viską iki pamatų.