PAMELAVAU. BAIGTA

Nine

Išsipučia nosį į nežinau kelintą servetėlę. Pyktis ima beproto, kad vakar kaip laukinė išbėgau iš namų tik po megztiniu.

Išmetu servetėlę į šiukšlių dėže ir pasiemu naują pakelį servetėlių. Kabineto durys atsidaro ir pro jas įlenda juoda plaukų galvą.

-Sveika...- mano čiaudymas nutraukė vaikiną,- Gerai ne tokia ir sveika.- jis stebi mane.

-Ar bloga kalba?- paklausiu jo.

-Ar tu sergi? Ne žinoma, tu vakar peršalai.- pasako jis prieidamas arčiau manęs.

-Viskas man gerai.- pasakau jam.

-Sloga dėl blogo oro nebėga!- pasako piktu balsų. -Manau tai reikia eiti ilsėtis,- jis pasako.

-Man tikrai viskas gerai.- pasakau jam.

-Pasiimk paltą, parvešiu tave namo.- pasako jis, bandau dar kažką vaikinui sakyti, tačiau jis visiškai nekreipė dėmesio į mano kalbas.

<...>

Malik automobiliui sustojus netoli mano namo laiptinės, atsisegu diržą.

-Julia? - vaikinas man norit išlipti kreipėsi į mane. Atsisuku į jį, jis pasilenkęs arčiau manęs nieko nesakęs, sulietė mūsų lūpas į tobulai netobulą bučinį. Kuris atrodė, visai kitoks nei, kad buvo pirmasis.

Po keletos akimirkų atsitraukiu.

-Šitaip negalima. Tai negali daugiau būti.- pasakau jam. Jis turi kontroliuoti savo hormonus. Nežinau kaip, tačiau turi.

-Kodėl tu vis priešinęsi tam?- jis pažvelgia į mane savo tamsiai rudomis akimis, kurios šiuo metu atrodė tokios tyros ir ramios.

-Mes esame iš skirtingų luomų, pirmiausią. Jūs esate mano bosas, aš jūsų darbuotoja.- pasakau jam nuslėpdama tiesa apie Luisa.

-Na ir kas? Tavo luomą galima visada pakeisti, kaip ir dėl darbuotojo.- jis pasako.

-Šitaip negalima. Jūs esate mano bosas, todėl prašau palikime taip kaip yra. Nenoriu, nesusipratimų.- pasakau vaikinui ir nieko nelaukusi palieku jį vieną automobilį. Nuėjusi suvedu durų kodą ir atsidarius durims įeinu į namus.

Zayn Malik.

Trenkiu kumščiu į vairą ir padedu galvą. Kodėl ji tokia užsispyrusi bobą!

Kodėl ji negali būti, tokia kokia yra ištiesų. Kam vaidinti taip? Aš jos visiškai nesuprantu!

Pastovėjęs dar keletą akimirkų šalia daugiabučio namo, užkuriu automobilį ir nuvažiuoju Brandfordo gatvėmis.

Grįžęs atgal į holdingą sustoju aikštelėje ir išlipęs nueinu į pastatą per pusnis.

-Kur tu po velniais buvai! Tavęs ieškojo Edwards.- piktai pasako Waliya.

Waliya ne tik mano sesuo, tačiau ji dažnai sukiuojasi įmonėje ir kartas nuo karto pavaduoja mane.

-Buvau išvažiavęs.- nieko daugiau jei nesakęs nueinu link savo kabineto.  Šalia mano kabineto ant sofos sėdėjo, gerokai pagyvenęs vyrukas.

Nieko nelaukęs pridedu kortelę prie durų ir joms atsirakinus įeinu.

-Pone, Malik ar galiu pakviesti Edwards?- pro kabineto duris įlenda Ella.

-Taip gali jį jau pakviesti. - pasakau jei ir ji linktelėjusi išeina iš mano kabineto.

<....>

Laikrodis rodė beveik dešimt valandų vakaro kuomet aš grįžau namo. Išleidęs šunį į lauką nuėjęs pasišildau maistą bei pasidarau kavos.

Išgėręs kavą ir pavalges sudedu indus į indaplovę ir pajungęs ją nueinu įleisti šuns į kambarį.