PAMELAVAU. BAIGTA

Thirty - six

-Man reiks skristi į Ameriką. Metams.- Zayn pasakyta frazė mane išmušė iš vėžiu.

-Kada turi išvykti?- sukandusi lūpa paklausiu jo.

-Po dviejų  dienų.- jis pasako ir jaučiu kaip ašaros pradeda tikros akyse. -Mažyte, maldauju neverk.- jis sukužda apkabindamas mane.

-Kas bus su mumis? Ką mes darysim?- verkdama paklausiu jo.

-Tarp mūsų viskas bus taip pat. Judvi su Luisa atskrisit pas mane. Kartais aš. Tu gyvensi mūsų namuose. Mudu dažnai kalbėsime telefonu ir kaip galėsime susitiksim.- jis pabučiuoja mano kaktą.

-Tu mane pamirši, ten būdamas.- verkiau jį apsikabinusi dar labiau.

-Mažyte, maldauju tavęs. Nustok verkti.- jis glostė mano nugarą.

<...>

Sedėjom ant sofos ir laukiau kol David tėvai parveš Luisa. Šiandien grįžusi namo nusprendžiau paprašyti, kad Luisa parvežtų namo.

Norėjau, kad Luisa atsisveikintų su Zayn ir dar keletą dienų pabūtų namuose su mumis.

-Ji jau čia.- Zayn pasako kai kieme pamato automobilį. Nieko nelaukusi pakylu nuo sofos.

Atidarau duris ir Luisa bėgte atbėga prie manęs. Atrodo jos nemačiau tik keletą savaičių, tačiau ji atrodo taip paaugusi.

David tėtis atnešė jos daiktus ir jiedu atsisveikinę, jis išvyko.

-Kaip atostogos?- Zayn paklausė pakeldamas mergaite.

-Patiko!- ji surėke apkabindama jį. Jis nusišypso ir nusineša mergaite į svetainę. Sukandu lūpą, bandydama nuvyti mintis savo nuo Zayn išvažiavimo.

Jiedu apie kažką kalbėjo, palikusi juos nueinu į virtuvę.

Atidarau šaldytuvą ir pradedu galvoti ką pagaminti vakarienei. Mintys buvo kažko ne tos.

-Mažyte gal kažką geriau užsisakom geriau?- pajaučiu rankas ant liemens. Linkteliu bandydama sulaikyti ašaras. -Mažute ar tu verki?- jis pažvelgė į mane.

-Ne.- jaučiu kaip balsas dreba ir išduoda mane.

-Juk aš nemirštu. Mudu galėsim visada kalbėti kaip tu norėsi. Viskas bus gerai.- Zayn paglosto mano skruostą.

-Tu tik dabar taip sakai. Išvažiavęs pamirši mane.- pradedu verkti stipriau, vien nuo tos minties pačia pykina.

-Nekalbėk nesąmonių. Judvi su Luisa esate mano ateitis, aš jūsų nepaliksiu.- jis pakelės manęs, pasodina ant spintelės. Apsikabinu jį per kaklą, bandymą įkvėpti jo kvapo.

-Nenoriu, kad išvažiuotum.- pasakau ir jaučiu kaip jo marškinėliai dar labiau sugėrė mano ašaras.

-Aš irgi nenoriu, tačiau taip reikia. Pamatysi tas laikas greit praeis.- jis nušluosto mano ašaras. Bandau nusišypsoti, tačiau ši šypsena buvo netikra.

Nežinau kaip galėsiu gyventi be jo. Žinojau, kad kažką atsitiks, kad jo nebebus.

Sakiau, Julia tau neįsimylėti. Nepamesti galvos dėl vyro.

Pasąmonė, mane dar labiau gąsdina ir naikina mane iš vidaus.

-Aš užsakysiu maisto, o tu eik nusiprausk ir eik pas Luisa gerai?- paklausė Zayn ir aš tik linktelejau.

Zayn nieko nelaukęs suglaudę mūsų lūpas į trumpa bučinį ir atsitraukęs nukėlė mane nuo spintelės, o pats pasiėmęs telefona nuėjo į terasa.

_________________

Velykų proga!❤️