-Po velniais kažką sakyk!- jis užrėkė ant manęs. - Kodėl po velniais man to nesakei?- jis vėl surėkė.
-Nemanau, kad tau tai rūpėtų.- pasakau jam tyliau. Bijau, kažka pasakyti ne taip.
-Ar tu rimtai?- jis sušaukė! - Kaip koks asilas lakstau paskui tave jau keturis mėnesius, o tu man sakai, ar man rūpi?- jis nusijuokė sarkaztišku juoku.
Stebiu grindis, kurios šiuo metu atrodė, daug įdomesnes, už viską.
-Aš tu tavim po velniais kalbu!- surėke ant manęs.
-Aš neturiu tau ką pasakyti.- pasakau jam.
-Ar po velniais ruošiausi man pasakyti apie savo dukrą?- jo klausimas išmuša mane iš vėžiu.
-Ne. Taip. Nežinau. Nežinau Zayn. Todėl aš tau aiškinau, kad tarp mūsų niekada nieko nebus. Tu pats to negirdi.- pasakau jam, ir nuo mano stalo skrenda visi dokumentai ant žemės. Užverčiu galvą, į lubas ir giliai atsidūstu.
-Aš negaliu tuom patikėti. Aš po velniais tave ĮSIMYLĖJAU!- jo pasakymas išmuša mane dar labiau iš vėžiu nei buvau iki tol.
-Ką?- sutrikusi paklausiu, tačiau jis man nieko neatsakęs trenkė kabineto durimis palikdamas, man viena čia.
Neišeik man reikia tavęs.
Zayn Malik.
Nieko nelaukęs apleidžiu holdingo patalpas nepridarės daugiau žalos nei reiktų.
Zarai pradėjus loti, užrėkiau ant jos, kad ji pagaliau užsičiauptų.
Vaikščiojau, po namus ir nesupratau kodėl šitaip pykau ant jos.
Juk tai jos gyvenimas. Ji aiškiai pasakė, kad tarp mūsų niekada nieko nebus. Kodėl aš šitaip dėl visko pergyvenu?
Iš šaldytuvo pasiemu butelį alaus. Nueinu į svetainę, nuo staliuko kavos pasiimu televizoriaus pultelį ir įsijungiu televizorių.
Nieko nelaukęs atsidarau alų ir išgeriu beveik visą jo turinį keliais gurkšniais.
Julia Cooper.
Susirenku savo visus daiktus ir dingstu iš holdingo. Daugiau mano kojos jame nebebus. Ant Malik stalo, palikau dokumentus, kad pati savo noru išeinu iš darbo.
Nežadu atidirbti jokių 14 dienų. Negaliu jame būti, negaliu matyti jo.
Grįžusi namo atrakinu duris ir numetu rankinę ant žemės. Vienas dalykas mane neramina, iš kur jis sužinojo apie Luisa.
Nežinau, kas geriau ar tai kai jis žino tiesą, ar tai kai jis nieko nežinojo.
Perbraukiu pirštais per plaukus ir juos susirišu. Pasiemusi telefoną į rankas mąsčiau paskambinti jam, tačiau mano protas sakė, kad to nereikia.
Giliai įkvėpiu oro ir nuėjusi į kambarį persirengiu. Paskambinusi mamai paprašau, kad ji paiimtu Luisa iš mokyklos.
<....>
Gulėjau lovoje, užsiklojusi iki galvos bandydama pasislėpti nuo viso pasaulio.
Bandydama, paslėpti savo jausmus nuo jo. Juos uždaryti ir niekam jų nerodyti.
Kitą dieną.
Visą naktį neužmerkiau akių, prisigalvodama dalykų kuriu tikrai nereikėjo.
Išlipusi iš lovos, apsirengiu trenigus ir susirišu plaukus per naujo į kuodą. Užsitemiau ant veido kremo ir nuėjusi į virtuvę pasidarau arbatos.
Laikrodis rodė, beveik vienuolika kuomet, išgirdau kai kažkas skambina į duris.
Nieko nelaukusi nueinu iki durų ir atrakinu jas.
-Kas čia per?- prieš mano akis išlenda darbo sutarties nutraukimo dokumentas.
-Aš išeinu, iš darbo.- pasakau jam ir norėjau uždaryti duris, tačiau tarp durų koją įkiša vaikinas.
___________________________
Nepamirškite, uždėti vote/⭐️
Tai parodo, kiek žmonių skaito istorija, ir ar vertą ją tęsti:)))Manau, tai paskutinė 2020 metų dalis:)
YOU ARE READING
PAMELAVAU. BAIGTA
FanfictionMeilės pinklės žlugsta, kai atsiranda trečias. Du žmones nesupranta, kad melas išskiria ir sugriauna viską iki pamatų.