PAMELAVAU. BAIGTA

Sixteen

-Aš noriu su tavim pasikalbėti.- Malik balsas pasako ir įeina į mano namus. Pasitraukiu nuo durų ir įleidusi jį į vidų uždarau duris.

-Kalbėk,- sukryžiuoju rankas ties krūtine atsiremdama į duris.

-Galim eini bent į svetainę?- jis paklausė ir aš tik linktelius nueinu nelaukdama jo.

-Dabar jau tikrai gali kalbėti.- pasakau jam.

-Man šokas, sužinoti, kad tu turi dukrą. Maniau, tą vakarą kai mudu kalbėjome tu man viską pasakei.- pasako jis pasitrindamas kaklą.

-Nenorėjau, tau sakyti bijojau, kad gali išmesti iš darbo dėl dukros.- pasakau jam.- dažniausia kai viršininkai sužinodavo, kad turiu dukrą tą pačia minutę būdavau atleista.- pasakau jam.

-Maniau, manim gali pasitikėti.- jis susiraukę.- Sakiau tau ne kartą, kad tu man patinki, tačiau tu šito nesiklausai. Atrodo sau tai kartoju.- pasako.

-Nemaniau, kad tau tai rūpi.

-Man rūpi, tu man rūpi. - Zayn.

-Zayn, aš turiu dukrą. Ji visas mano gyvenimas. Aš negaliu dėl tavęs palikti likimo valei dukros. - pasakau.

-Aš tau nesakiau, jos palikti.

-Tu pats supranti puikiai, kad tai yra atsakomybė priimti moterį su vaiku. Kuris nėra pilnametis, ir savęs apsiginti pats negali.

-Ar manai, aš eičiau pas tave, jei nebūčiau apie tai pagalvojęs?

-Iš kur sužinojai apie Luisą?

-Vienas mano darbuotojas tave pametė, kai vedei ją į mokyklą. Tą mokyklą pats lankiau, todėl lengvai sužinojau apie Luisa.- jis pasako. Giliai atsidūstu.

-Tu liepei jam sekti mane? - jis linkteli. -Pats negalėjai ateiti pas manęs ir paklausti kas ta mergaitė?- paklausiu.

-Galėjau, tačiau bijojau, kad atstumsi mane visiškai.

-O pykdamas įeidamas į kabinetą, negalvojai, kad aš galiu tavęs išsigąsti tokio?

-Mane valdė pyktis.- Zayn pasako ir užleidžia galvą žaisdamas su savo pirštais.

-O jei Luisa tave supykdys irgi būsi toks? Rėksi ant jos? - jis papurto galvą.

-Nelaikyk manęs šitokiu bejausmiu padaru. Nors aš nesu kaip visi norėtų, aš myliu vaikus. Nemoku to parodyti, tačiau jie juk nekalti dėl to. - jis pasako.

-Gerai.- tyliai atsakau.

-Kas gerai? - jis pakėlė akis.

-Tu man patinki, Zayn.- pasakau jam ir jo veide atsirado šypsena.

-Ar tu nejuokauji? Ar man jau čia girdisi? - paklausė manęs ir aš tyliai sukrizenu.

-Tau visiškai nesigirdi. Tačiau nenoriu skubėti ir gąsdinti savo vaiko. Jei Luisai tu nepatiksi, mes turėsime viską nutraukti.- pasakau jam ir jis tik linkteli.

Jis pakėlė akis ir priėjęs prie manęs atsitūpė prie mano kojų. Uždėjo savo rankas ant mano rankų ir stebėdamas mano akis priglaudė savo lūpas prie mano lūpų.

Bučinys buvo begalo švelnus, uždėjau savo rankas ant jo pečių.

-Julia? -Zayn

-Taip?

-Ar būsi mano moteris? - jis tyliai sukuždėjo į mano lūpas, kad vos galėjau suprasti ką jis kalba.

-Žinoma,- pasakau ir sujungiu mūsų lūpas ilgesniam bučiniui.

<....>

Zayn liko nakvoti pas mane, ryte atsikėlęs vaikinas skundėsi kaip aš galiu miegoti šitokioj nepatogioje lovoje. Jis visą rytą trynėse savo kaklą kuri skaudėjo.

Mano veide švietė šypsena, kuri leido suprasti, kokia laiminga šiuo metu aš esu.

Nežinau ar padariau klaidą leisdama pačiam Malik apsireikšti savo gyvenime, tačiau mano manymų žmones iš klaidų mokinasi.

Julia ar ne per anksti jautiesi laiminga?

___________________
Su gimtadieniu, gražuoli!❤️
Gražių švenčių!❤️

Šita dalis, skirta toms kurios komentuoja ir spaudžia vote/⭐️