PAMELAVAU. BAIGTA

One

Julia Cooper.

Suurzgiu, kai lauke pradeda lytį, o mano skėtis paliktas namuose. Užsidedu ant galvos gaubtuvą ir paspartinu savo žingsnį. Nenoriu vėl vėluoti pasimti Luisa. Iš kišenės išsitraukiu seno modelio telefoną ir pažvelgiu, į laikrodį. Po 12:13PM.

Kol Luisa"i pasibaigs pamoka liko maždaug dešimt minučių, padidinusi žingsnį nuskubu į mokyklą.

Įėjusi į mokyklą pasisveikinu su budėtoją, kuri tik linktelėjo man toliau skaitydama laikrašti.

Nuėjusi prie klasės palaukiu keletą minučių, ir nuskamba skambutis pranešdamas, kad pamoka baigta. Klasės durys atsirado ir pro duris išbėga vaikai.

Įeinu į klasė, ir pamatau savo širdelę. Kuri tvarkingai dėjosi į kuprinę knygas.

-Labas diena, ponia Allen.- pasisveikinu su mokytoją. Moters veide nušviečia šypsena.

-Sveiki. Luisa pas tave atėjo.- mokytoją pasakė ir Luisa pakėlė galvą ir jos veide nušvietė šypsena.

-Mamytę!- mergaite sušaukė ir nieko nelaukusi šoko man į glėbį, apkabinu jos liesą kūnelį ir pakeliu.

-Pasiimk kuprinę ir eime gerai?- pasakau jai ir ji linkteli.

-Ponia Cooper, noriu pasakyti, kad renkame pinigus už pratybas.- moteris pasakė ir aš nuriju sunkų gumulą.

-Žinoma. Kiek renkate?- paklausiu jos.

-45 svarai.- ji pasako ir aš linkteliu.

-Ryt atnešiu,- pasakau ir atsisveikinusi su mokytoją su Luisą išeiname iš klasės.

-Kaip sekėsi šiandien, Angelę?- paklausiu jos užrišdama šaliką ant striukęs.

-Gerai. Šiandien nebuvo klasėje Maiko.- ji pasako. Puikiai žinau, kaip šie du vaikai nesutaria ir vis pasipyksta, ir Luisa dažnai grįžta namo nusiverkusi.

<...>

Stebėjau Luisa, kuri piešė ant balto popieriaus lapo. Laikrodis rodė beveik puse aštuonių. Mes su Luisa gyvenome dviejų kambarių bute. Butas nebuvo pirmos jaunystės, tačiau mums tai tiko. Turėjau tik du variantus, jai nenoriu, kad mano dukra atsidurtų vaikų namuose. Susirasti, bet kokią pastogė.

Mano vaiko tėvas. Žuvo prieš daugiau nei tris metus. David ne kartą bandė atimti Luisa iš manęs. Tačiau ji vistiek su manimi. Tą nelemtą dieną Luisa vyko kartu su jo. Jis mirė vietoje, o Luisa atsipirko tik nubrozdintu veidu, lūžusia ranka ir sutrenktais šonkauliais.

Sužinojusi apie tai, norėjau savo rankomis pasmaugti David, kad šis niekšas taip rizikavo mūsų dukros gyvybę.

David tėvai niekada nepripažino, manęs kai mes su juo draugavome, o apie Luisa iš vis nekalbu. Jie vis teigia, kad Luisa nėra David dukrą nors ir darėme DNR tyrimus.

"Tu juos paperki". David motinos žodžiai šie visada liks mano mintyse. Man įdomu iš kokių pinigų aš juos paperku. Kai negaliu savo vaikui leisti visko, ko jos maža širdelė geidžia.

-Mamytę?- Luisos balsas mane prikėlė iš apmąstymų.

-Taip, širdelė?- pažvelgiu į ją ir ji man parodo piešinį. -Labai gražu,- pagiriu savo mažąją princesę ir paglostau jos ilgus rudus plaukus.

-Eime, tau laikas į lovytę.- pasakau ir nuvedusi ją nuprausiu bei perengiu į pižamą. Plaukus surišu į kasą.

Paguldžiusi ją apkloju ir pabučiuoju jos kaktą.- labos princesę.- sukuždu.

<...>

Rytas prasidėjo nuo Luisos kėlimo ir vedimo į mokyklą. Grįžusi namo turėjau laisvas keletą valandų iki naujo darbo pokalbio. Paskambinu mamai ir prašau jos, kad ji paimu Luisą iš mokyklos.

Apsirengiu švarius rūbus kurie tikrai nebuvo iš firminių parduotuvių. Neturiu laisvų pinigų, kad galėčiau sau tai leisti.

Paskubomis nuvykstu į ofisą.

-Kuom galėčiau padėti?- mane nužvelgia jauna mergina. Jos plaukai dailiai sušukuoti kaip ir merginos apranga puikiausiai tiko prie jos kūno.

-Sveiki, aš atvykau dėl darbo pokalbio.- pasakau merginai ir paduodu lapus su CV. Esu dirbusi tai seniau, prieš gimstant Luisai.

-Šaunu. Jūsų ponas Malik jau laukia. Įlipusi į liftą paspauskite, 18 aukštą ir tuomet jus pasitiks sekretorė pono Malik.- linkteliu ir paėmusi CV nueinu link lifto.

Užkylusi į reikiamą aukštą, išlipu iš lifto.

-Ar jūs būsite Julia Cooper?- paklausė jauna mergina, blondiniškais plaukais. Ar čia visos dirbančios moterys yra blondinės? Nes jei taip, šiuo klausimu aš visiškai čia netiksiu.

-Taip,- linkteliu.

-Mano vardas Ela Bell. Tuoj pranešiu ponui Malik, kad atvykote. - aš tik linkteliu. - Jūs prisėskite.- linkteliu ir atsisėdu.

Po kelių minučių panelė Bell leidžia man įeiti į pono Malik kabinetą.

-Barškinti nereikia.- ji pasako, kai aš žadu tai padaryti. Atidarau plačiai kabineto duris ir įeinu.

-Laba diena.- mandagiai pasisveikinu su įmones vadovu, ir galbūt būsimu savo bosu.

-Prisėsk.- jis parodo kėdę ir aš nieko nelaukusi atsisėdu. Rankose laikau popierius ir nusuku akis į langą.

-Dėl kurios darbo vietos atėjai? Ir primink ko vardu esi.- jis pasako pakeldamas savo akis į mane. Jos matytos jos tikrai matytos.

-Julia Cooper. Atvykau  dėl kalbų rašymo.- pasakau vaikinui ir jis žiūri į mane.

-Ar turi šiam darbui patirties?- linkteliu.- Žodžiais panelė Cooper norėčiau tai girdėti.

-Taip turiu tam patirties, prieš daugiau nei penkis metus dirbau įmonėje ir rašiau kalbas.- pasakau ir jaučiu kaip mano rankos dreba, iš baimės.

-Mat kaip.- jis pasako ir stebi toliau mane.

-Kiek laiko dirbote? Ir kurioje įmonėje?- jis manęs paklausią.

-Dirbau metus laiko. Dėl asmeninių priežasčių turėjau palikti darbą. Dirbau Hosse Mit.- pasakau jam.

-Įdomu. Kiek jums metų tiesa.- jis pasako ir rankomis atsilaisvina tamsiai raudonos spalvos kaklaraištį.

-Šiuo metu man 26 metai, pone Malik.- pasakau ir jis tik linkteli.

-Šaunu panelė Cooper. Ryt jūsų pirmoji diena Malik House įmonėje. Jūsų darbo laikas prasidės nuo 9AM. Jums parodys viska Ela Bell.

Aš tik linkteliu ir atsisveikinu palieku ofisą. Negi man pradės sektis? Ir mudvi su Luisa gyvensim normalų gyvenimą?

__________________

Pirmiausia sveikos!:)
Malonu jus čia matyti ir sulaukti palaikymo dėl šio darbo!❤️
Antra - šis kūrinio mintis gimė nesenai, tačiau norėjau ją ilgiau laikyti. Bet kam?
Trečia - ačiū, kad dedate vote!⭐️
(Rašančiam žmogui jos daug reiškia! O jos juk nieko nekainuoja!)
Ketvirtą - ačiū Jums už follow!:) malonu matyti kaip auga sekėjai!🙈
Penkta - ši istorija nebus dažnai keliama, dvyliktą klasė ir teises 🙃🙈. Ir laiko stoka:(

O dabar geros likusios savaitės!🥰