PAMELAVAU. BAIGTA

Thirteen

Julia Cooper.

Keikiau save mintyse, kad nesugebėjau vaikinui pasakyti apie Luisą. Puse tiesos jis jau žino, tačiau liko didžiausias melo burbulas.

Hazel, išėjo man grįžus namo po valandos, žinoma mergina šaukė ant manęs, kad palikau ją vieną.

Kitą dieną.

Sedėjau holdinge prie stalo ir bandžiau sutvarkyti kalbą. Mintyse buvo tikrai ne kalbos rašymas, ar jos taisymas.

Jaučiu kaip mano smegenys, neatlaikys šio spaudimo ir bandymo vis kažkaip išsisukti.

-Užeikit,- tylus mano balsas pasklido po kabinetą, kai kažkas pradėjo belstis į duris. Kai durys prasiverė į kabinetą įėjo Malik.

Jo apranga, kaip visuomet atrodė pritrenkiančiai. Jis apsitvarkę savo plaukus.

-Sveika, ar labai užsiėmusi?- jis atsistojo prieš mano stalą.

-Labas, šiuo metu šiek tiek. Tvarkau kalbą.- pasakau jam. Jis keletą minučių stebėjo mane, kas buvo nejauku, tačiau tuo pačiu ir miela?

-Eikš,- jis pasako man ir aš nesupratusi atsistoju ir nueinu iki jo.  Stovėjau keletą žingsniu toliau nuo jo. Jis žengė vieną didelį žingsnį ir jo kūnas jau buvo šalia mano.

-Žinai, esu velnias savo kūne.- net man nespėjus sureguoti jis suglaudę mūsų lūpas ir uždėjo viena savo ranką man ant liemens, o kita žemiau liemens.

Mūsų lūpos judėjo, keletą akimirkų.

-Dėl tavo lūpų galėčiau, ir per pragarą praeiti.- pasako jis apsilaižydamas savo lūpas, kol aš žiūrėjau į vaikino tamsiai rudas akis, kurios šiuo metu mane tiesiog užbūrė.

-Jei tu būtum mano, aš galėčiau visada tave bučiuoti,- jis sukužda man į ausį, palikdamas bučinį ant skruosto.

-Tačiau, aš nesu Jūsų. Ir jūs negalite manęs bučiuoti, kada užsimanote.- pasakau jam ir nusuku žvilgsnį į grindis.

-Kodėl tu esi tokia užsispyrusi?- jo klausimas palieka jo lūpas. Jo rankos vis dar ten pat. Mano kūnas įsitempęs ir bijau pajudėti.

-Nes aš esu aš. Jūs esate jūs.- pasakau jam.

-Ką man padaryti, kad tu pagaliau patikėtum manimi?- paklausė.

-Jums nieko daryti, nereikia. Aš jau ne vieną, kartą sakiau apie tai.- pasakau jam ir jo lūpas palieka atodūsis.

Jis nekreipdamas dėmesio vėl suglaudę mūsų lūpas į bučinį.

-Tavo lūpos, ir kūnas kalba pats už tave.- sumurmėjo atsitraukęs nuo lūpų.

-Zayn, nereikia.- patraukiu jo rankas nuo savęs.

-Julia, reikia. Kodėl negali būti paprasta? Kodėl tu nepriimi manęs?

-Kam? Kad likčiau durnės vietoje? Žinoma, jūs milijonieriai, mėgstate savaip veikti, tačiau jums nerūpi tokie kaip mes.- pasakau jam.

-Manai, naktimis darysim ko tu nori? - pasakau jam.

-Apie ką tu?

-Klaidų, nebedarysiu tokių kokias dariau su David. Aš tikrai nebenoriu prarasti vėl savęs. Savo sveiko proto.

Zayn nieko nelaukęs trenkęs durimis palieka mano kabinetą.

Sukandu savo lūpa ir užmerkiu stipriai akis. Julia, tu gerai darai. Tau nereikia santykių. Jis nepriims tavo vaiko. Jis ne tas kuris, galėtų auginti svetimą vaiką.