PAMELAVAU. BAIGTA

2. One

Julia Cooper.

Sedėjau ant lovos ir keikiau save. Kokio velnio aš jam tai pasakiau?

Perbraukiu pirštais per plaukus, užmerkdama akis. Nieko nelaukusi krentu nugara į lovą ir atsipalaiduoju.

Kodėl pirmiau aš visada tai padarau, o vėliau tik pagalvoju pasekmės?

Pirma savaitė, be Zayn buvo tragiška. Ašaros, nevalgymas ir didelis stresas. Nekalbant apie pykinimą, kurį laikiau už stresą.

Gydytojo pasakymas, kad tai visai ne dėl streso, o dėl nėštumo mane išmušė dar labiau iš vėžiu.

Vis bandau prisiminti, tą dieną kuomet Zayn nesisaugojo ir man nepasakė.

<...>

Laikrodis rodė, beveik aštuonias. Kuomet aš pakilau iš lovos, apsirengusi trenigais. Palieku kambaryje netvarką.

Tyliai atidarau Luisos kambario duris. Šiandien trečia diena, kaip Luis grįžo atgal į mokyklą.

-Mažute? Kelkis.- pabučiuoju mergaitės kaktą.

-Mamyte.- ji suzyzė.

-Kelkis, laikas į mokyklą.- pasakau jai ir atsistojusi atitraukiu užuolaidas įleisdama šviesos į kambarį.

Luisa tingiai pakilo nuo lovos, pasitrynė akis.

Nuvežusi Luisa į mokyklą, užsukau į vaistinę nusipirkti vaistų nuo galvos skausmo ir pykinimo.

Louis Tomlinson.

-Palauk Zayn, aš tavęs nesuprantu.- pasakau draugui, kuris paskambino man ir kalba visokias nesąmones.

-Aš tau sakau. Ji paskambino ir pasakė, kad yra nėščia! Aš nežinau ką daryti!- Malik surėke.

-Ką? Kam tu padarei vaiką?- vėl užduodu jam klausimą. Aš nesuprantu ar jis negali, normaliai kalbėti.

-Tavo sesei asile tu!- jis surėke ant manęs.

-Lottie?- sutrikęs paklausiu jo.

-Juliai asile!- jis vėl surėke ant manęs.

-Malik jei būtum šalia manęs, aš tave savo rankomis užmuščiau ir paslėpčiau tavo lavoną.- pasakau jam piktai.

-Aš nežinau ką daryti.- jis pasako. Rankomis perbraukiu per plaukus, bei veidą. Nekenčiu šios situacijos.

-Kaip tai nežinai!- surėkiu.- Tu privalai grįžti ir auginti savo vaiką.- piktai jam pasakau.

Julia Cooper.

Atrakinu namų duris, ir mane pasitinka Zara.

-Mažute,- paglostau jos galvą. - Tikriausia nori į lauką ir valgyti.- pasakau šuniui, kuris suloja man pritardamas.

Nusiavusi savo sportbačius užrakinu namų duris, su Zara abi nueiname į virtuvę. Atidarau terasos duris, išleisdama šunį į gali kiemą.

Atidarius spintelę išimu Zaros ėdalą ir įdedu į jos bliudelį, bei pakeičiu vandenį.

Palikusi praviras terasos duris, pati nueinu į svetainę. Įsijungiu televizorių ir pasiėmusi pledą atsisėdu, bei apsikloju kojas.

Laikiau rankose telefoną, kuris skambėjo. Net nežiūrėjau kas skambina, atmečiau skambutį.

Junginėjau pultelio mygtukus, ieškodama kol kažką rodys įdomaus per televizorių, susiraukiu kaip suskamba durų skambutis, tačiau net nesijudinu atrakinti durų ar pažiūrėti kas, tokie yra tie nelaukti svečiai.

-Julia!- išgirstu pikta Tomlinson balsą. Pamatau vaikiną ateinantį iš virtuvės, netoks ir durnas jei randa paliktas terasos duris atidarytas.

-O Louis sveikas.- nusišypsau pamačiusi jį.

-Sveikas? Rimtai?! Ar tu pablūdai?!- surėke Louis ant manęs.

-Ko tu toks piktas?- paklausiu jo, pasitaisydama savo megztinį.

-Ko aš piktas? Ar judu su Malik galit baigti, tyčiotis iš manęs?! - surėke. - Tas girtas, tu neatsiliepi! Ar tu turi proto?- surėkė.

-Ką tau Malik pasakė?- piktai jo paklausiu. Ar jis rimtai asilas. Mintyse noriu jį nužudyti savo rankomis.

-Kad po velniais tu vėl nėščia! Kodėl tu lipi ant to pačio grėblio! Ar pirmą kart nepasimokinai?- surėke brunetas.

-Ne tavo reikalas Tomlinson!- surėkiau.- Ne tau auginti! Ne tau aiškinti! Aš nesuprantu, ko tu šitaip kišiesi į mano gyvenimą! - surėkiu ant jo.

-Vėl būsi palikta su vaiku! Bet dabar jau su dviejais! Kuom po velniai tu galvoji! Malik toks pats kaip David! Jis tavęs nemyli! Kvailina jis tave!- surėke ant manęs. Nepajaučiau kaip mano ranka trenkė vaikinui per skruostą.

-Tu iš vis užsičiaupk. Tavęs šiuo momentu, niekas nieko neklausė. Patylėk. Ir uždaryk duris, iš anos pusės.- pasakau vaikinui kai jis delnu pradeda trinti skruostą.

-Dabar!- surėkiau jam, ir jis nieko daugiau nesakęs dingo iš namų.

Rankomis užsidengiu veidą ir pravirkstu. Pati žinau kokia tai šūdina situacija ir jis negali atėjęs manęs teisti.

Kita diena.

Luisa buvo pas David tėvų. Nežinau kuriam laikui, tačiau vakar paskambinusi paprašiau, kad ją paimtų pas save. Negaliu leisti savo vaikui, matyti save tokia.

Šiomis dienomis man per daug emocijų, kuriu nesugebu suvaldyti. Atrodo mano hormonai pradėjo siausti, ko nebuvo su pirmu nėštumu.

Šis nėštumas iš vis kitoks. Tiek fiziškai tiek emociškai. Jaučiuosi lyg bučiau ne savo kailyje.

Zayn iš vis dingęs. Jokių žinių iš jo negirdėjau, po paskutinio mūsų pokalbio. Kaltinu save, kad jam tai pasakiau. Galėjau nutraukti nėštumą, ir nei jam nebūtų problemų, nei man.

Tačiau yra vienas, bet. Negalėjau to padaryti. Negalėjau nekaltai gyvybei, atimti gyvybės dėl dvieju žmonių kaltės.

Vaikas nėra kaltas, dėl tėvų.