02:13 AM
Su Zayn sedėjome automobilyje ir valgėme nusipirktą maistą iš
McDonald"o. Mintyse bandžiau sudėti visas mintis į vietas ir žodžius.
-Zayn? Aš pagalvojau, vieną dalyką. - giliai įkvepiu oro. Bandau save sulaikyti nuo ašarų, kurių bus daug kai mūsų keliai išsiskirs.
-Kokį?- jis pakeldamas stiklinę su kolą paklausė.
-Aš manau, mes turime viska baigti. Tau..- jis nutraukė mane.
-Net nebandyk! Aš nesutinku! Aš visiškai su tuom nesutinku! - surėke ant manęs.
-Zayn, bet..
-Aš tau sakau jokių, bet! Tu manęs nepaliksi! Jei reiks grįšiu, kad ir kiekviena savaitgalį, bet tu manęs girdi! Net drįsk palikti!- surėke Malik ant manęs.
Nieko jam nesakiusi apsikabinu.
-Aš be proto tave myliu.- sukuždu jam.
-Myliu. Kaip iki mėnulio ir atgal. Šie metai bus mums išbandymas, mes dar labiau viens kitą vertinsim ir mylėsim.- jis sukužda man į ausį.
<....>
Stovėjau ir žiūrėjau kaip Zayn eina per patikrą. Akyse ašarų buvo per daug. Širdis daužosi per daug stipriai.
Su Zayn jau nežinau kiek kartu atsisveikinau ir bandau iš eiti iš oro uosto, bet vis save su laikau. Skaudinu save labiau labiau.
-Julia myliu tave!- išgirdau dar sykį kaip Zayn surėke ir dingo už vartų. Nieko nelaukusi nešdinuosi iš oro uosto.
Vos atrakinu automobilį, atsisėdu ir pradedu verkti. Verkiu lyg vaikas iš kurio atėmė saldainį, arba kuriam skyrė namų areštą.
Po keletos minučių pastovaus verkimo, nusivaliau ašaras ir nieko nelaukusi užkuriu automobilį.
Nuo namų iki oro uosto kelio yra 30 minučių, per savo būkle namo grįžau po geros valandos.
Išlipusi iš automobilio užrakinu automobilį ir nueinu į namus. Namus kurie man primena jį.
KAMU SEDANG MEMBACA
PAMELAVAU. BAIGTA
Fiksi PenggemarMeilės pinklės žlugsta, kai atsiranda trečias. Du žmones nesupranta, kad melas išskiria ir sugriauna viską iki pamatų.
