Raudonas šviesoforas (Baigta)

7. Mėta.

Čia turbūt pokštas?? Gal mane kas filmuoja? Kaip taip įmanoma? O Olimpo Dievai, kodėl jis toks gražus, kodėl ta elektros srovė? Kažin jis tai jaučia? Pasižiūriu į jo akis ir suprantu, kad ir jis kažką jaučia, nes nesąmonė, kad tik aš tai jaučiu. Nusuku akis, pirmą kart man kažkaip nejauku, bijau savo išdaviko kūno, kuris reaguoja į jį. Matau, kad Paulius nesuvokia nieko, bet tegu jo draugas jam ir viską pasako...

Dovydas, hmmm, jis tikrai, kaip ta Mikelandželo skulptūra, tobulas. Vėl nužiūrinėju savo susidomėjimo subjektą. Kaip jis gali būt toks gražus? Po galais.

- Sveika.
Tik tiek graikų dievas sugeba ištarti, bet man po kūną prabėga turbūt šimtai skruzdėlių. Kas man darosi? Miegojau su daugybę vyrų, nei vienas neveikė manęs taip kaip šitas... Manau su juo seksas būtų tobulas... Pala pala, stabdyk arklius Mėta! Po galais. Tu čia dėl to, kad jie pasiboksuotų ir išeitų nuleidę garą... Nuleidę garą... Velnias, čia gal hormonai? Niekada nebuvau pasimetusi ar panašiai prie vyrų. Susiimk!

- Taigi, galime eiti į kitą salę, ten laisvas šiuo metu ringas. Kaip pirmai pamokai, pabandysime lengvus pratimus ir t.t.
Šaunuolė Mėta, balsu nieko neišsidavei.

Apsisuku ir jie mane seka iš paskos. Žinau, kad jie mane nužiurinėja, taip visada būna. Kažkodėl man tai patinka, todėl klubus judinu dar labiau, nei prieš tai. Kažkuris net atsidūsta, tikiuosi tas dievaitis... Ši mintis man patinka, todėl paslapčia šyptelėju.

Prieiname prie durų, jas atidarau ir įjungiu šviesą. Ringas man patinka, kai esi jame visas dėmesys yra tik tu ir tavo varžovas. Viskas priklauso tik nuo jūsų abiejų, pati kovą ir jos pabaiga, ne taip kaip gyvenime...

- Kuris bus pirmas? Įspėjimas, kadangi dviese, treniruosiu abu atskirai. Kiekvienam po pusvalandį. Jei patiks, galėsime suderinti grafiką ir susitiksime kaip sutarsime.
Stengiuosi nutaisyti dalykišką balsą ir tikiuosi jie nieko nepastebės. Abu susižvalgo, turbūt nebuvo pasiruošę, kuris pradės pirmas.

- Aš būsiu pirmas, man anksčiau reiks išeiti. Mano viršininkas būna kaip kada tikras šikšnius.
Ir vėl abu pradeda juoktis susižvalgę. Man tai jau nebepatinka. Ah, Motiejaus, kodėl aš sutikau... Tiesa, dėl pinigų. Šūdas, kartais užknisa, kai negali rinktis. Vėl apžiūriu juos, jaučiu, abu turtuolių išlepinti vaikai. Kažkam juk gyvenime pasiseka...

- Gerai, man nėra skirtumo.
Melagė Mėta, apskritai norėtum su Dovydu praleisti visą laiką ir tikrai ne ringe...

Įlipame į ringą su Pauliumi, jis atsistoja prieš mane į kovos poziciją. Na, ką gi, turbūt kažkiek nusimano kikbokse.

- Labiau praskėsk kojas, taip tvirčiau stovėsi ir nebus taip lengva tave paversti ant žemės.
Toliau jį mokau ir aiškinu kaip reikia ką daryti, jis atrodo susidomėjęs, atliekame kelis judesius ir t.t.

Akies krašteliu stebiu Dovydą, kuris stebi mus, todėl jaučiuosi kiek nejaukiai, bet stengiuosi to neparodyti. Apskritai tai savęs neatpažįstu, kai netoliese yra jis. Kūnas kažkaip keistai reaguoja į jį, niekada to nejaučiau. Tas jausmas ir trauka man svetima, jos visą gyvenimą bandžiau išvengti. Ir taip bus toliau, kažkaip jaučiu, kad jis lovoje būtų fantastiškas ir naktis būtų nepakartojama. Mėšlas. Net minties negaliu sau leisti galvoti apie tai... Su juo manau viskas būtų kažkaip kitaip ir bijau, kad po to pasikeisčiau. Naktis su juo reikštų daug daugiau.

- Manau jau baigėsi jūsų pusvalandis, dabar mano eilė.
Staiga pasako Dovydas, taip nutraukdamas mano mintis. Ir dabar galiu pasakyti, kad pasižiūrėjusi į jį mano nuomonė tapo dar tvirtesnė. Kad ir kokia kalė būčiau, su juo geriau neatsidurti vienoje lovoje.

- Gerai, tai ką ačiū Mėta už pamoką, manau norėsiu dar kelių pamokų ir pagulėti po tavim.
Jis mirkteli man, pasilenkęs pabučiuoja į žandą ir išlipęs dar pasižiūri į draugą, atrodo duodamas kažkokį tik jiems vieniems žinoma žinutę, ir išeina.

Ir tada mes abu liekame vieni patalpoje... Atrodo oras įsielektrina, abu pasižiūrime vienas kitam į akis ir pasaulis kažkur išnyksta... Velnias, ką dabar daryti?