Raudonas šviesoforas (Baigta)

72. Dovydas.

Negaliu nustoti šypsotis. Jų veidai viską pasakė. Vien dėl to, kad galėčiau jas paerzinti verta buvo nusamdyti apsaugą. Joms dar nepatiks tai, kad neras namuose telefonų. Gal esu valdingas ir to per daug, bet man nerūpi. Jos liks namuose. Taškas. Gal kai sutvarkysiu visus reikalus leisiu joms truputį atsipalaiduoti. Gal.

Išvažiuoju iš namų kiemo ir patraukiu į kluba " Rojus". Mėšlas. Mėta supyks kai tai padarysiu, bet neturiu iš ko rinktis. Ji mano ir neleisiu kitiems ja grožėtis. Dėl barmenės gal ir nesipriešinčiau labai, bet jų dėvima apranga man visai nepatinka, nebent Mėta tai apsirengtų namuose ir tik mano akivaizdoje. Po galais... Jaučiu kaip kietėju.

- Nurimk.
Negalvok apie ją. Nors tai lengviau pasakyti, nei padaryti. Negaliu apie ją negalvoti. Po velnių! Jos nuogos vaizdas įstrigęs mano atmintyje. Niekada negalvojau, kad man patiks tatuiruotės, bet net jos mane įjungia. Reiks paklausti kodėl jų turi ir ką jos reiškia.

Taip begalvojant apie ją privažiuoju klubą. Pastatau automobilį aikštelėje ir patraukiu per galines duris į vidų. Tikiuosi, kad Jonas bus jau atvykęs. Aš jam paskambinau kai rengiausi ir liepiau atvykti. Tik įėjęs į vidų girdžiu, kad Jonas jau čia. Jis rėkia ant kažko ir man tai nepatinka, bet neturiu tam laiko. Kai atidarau jo kabineto duris jis nutyla, bet matau, kad piktas kaip velnias. Šūdas.

- Kas nutiko?
Nors neturiu tam laiko, bet negaliu ignoruoti to, kad mergina verkia ir atrodo susinervinusi. Jonas atsistoja ir prabėga akimis per ją, net dantis sukanda tvirčiau. Jaučiu, man tai nepatiks.

- Ji jau išeina.
Jis tai pasako jai ir matau, kad ji nežino ką daryti. Šūdas. Man užtenka ir namie dramų, bet...

- Kas nutiko?
Klausiamai pasižiūriu į ją. Ji nervingai pažvelgia į Joną ir papurčiusi galvą išbėga iš kabineto. Mėšlas. Atsisuku į Joną ir pakeliu antakį. Jis dabar pasidaro nervingas ir mane tai pradeda erzinti.
- Jei bandysi kažką nuslėpti dėl klubo...
Nebaigiu sakinio, nes jis persibraukia per savo beveik žilus plaukus ir nusikeikia.

- Ji šiandien turi dirbti, bet negali, nes pastojo.
Vėl klausiamai pakeliu antakį. Jis atsidūsta ir atsisėda suėmęs už galvos.
- Ji nėščia nuo mūsų nuolatinio kliento. Jis vedęs.
Paskutinius žodžius vos išgirstu.

- Šūdas.
Gal vis dėlto nereikėjo čia važiuoti. Reikėjo telefonu viską aptarti. Dabar kaip vienas iš savininkų turiu padėti. Mėšlas.

- Ji kaip ir nori darytis abortą, bet atėjo prašyti daugiau pinigų.
Jis sugriežia dantimis.
- Velnias. Juk pati kalta, dulkinosi ir žinojo apie pasekmes. Pati pasirašė sutartį, kad vartoja kontracepciją!
Nesusivaldęs pradeda šaukti.

- Kiek?
Reikia šį klausimą išspręsti greitai ir diskretiškai.

- Ką?
Jis suglumęs žiūri į mane. Aš pavartau akis. Kartais jis tikrai idiotas.

- Kiek ji pinigų dar nori?
Abejingai atsakau, nors viduje susiraukiu, man nepatinka aborto galimybė, bet ne man spręsti jei mergina pati to nori. Net neabejoju, kad kliento žmona pritartų merginos pasirinkimui.

- Išlaidų už abortą, dvi savaites apmokamų atostogų ir dviejų tūkstančių.
Ir jis dėl to suka galvą?!

- Gerai. Padaryk ko ji prašo. Tik duok pinigus kai pateiks įrodymus, kad viską atliko tinkamai.
Dieve, išgirstų mano motina apie tai... Mėšlas. Negaliu apie juos galvoti. Nenoriu vėl pykčio priepolio.

Jonas linkteli ir atsistojęs nueina prie baro.

- Gersi?
Paklausia jis pakeldamas viskio butelį. Aš papurtau galvą. Man ir vakar užteko... Jis gužteli petimi ir prisipila sau išgerti.
- Tai dėl kokio reikalo norėjai pasikalbėti?
Vėl atsisėdęs su viskio stiklu paklausia ir smalsiai mane stebi.