Raudonas šviesoforas (Baigta)

26. Dovydas.

- Ačiū.
Padėkoju Tomui kai paleidžia mane prie namų. Gerai, kad Dorotėja nusprendė ilgiau paviešėti pas tetą, todėl nepamatys kaip atrodau po vakarykščių linksmybių. Nes jei atrodau taip kaip jaučiuosi, tai atrodau šūdinai.

Užėjęs į namus iš kart patraukiu į savo kambarį, man reikia karšto dušo, tada kavos ir reiks pradėti įgyvendinti savo tobulą planą.

Po dušo persirengęs kasdieniškais drabužiais einu kavos. Kol aparatas ruošia kava prieinu prie šaldytuvo.

- Čia tau, kad nemirtum badu. Myliu.
Perskaitau palikta raštelį ir šypteliu. Oj ta Dorotėja. Myliu ir aš ją.

Atidaręs šaldytuvą randu kelis indėlius jau paruošto maisto, bet mane suvilioja tik sumuštinių lėkštutė, abejoju ar skrandis pasiruošęs kam nors rimčiau. Paėmęs juos ir kava patraukiu į savo darbo kambarį. Ten prieš tai nunešiau savo ramybės drumstėjos bylą. Įdomu ką dar naujo sužinosiu apie Mėtą.

Perskaičiau bylą turbūt kokius penkis kartus, bet aiškiau nepasidaro. Pirma mintis, kaip ji randa laiko miegui ir poilsiui. Dirba pasirodo dar netik pas mus barmene ir kikbokso trenere, tam klube kuriame mes su Paulium buvom, tačiau dar kažkokiam garaže. Tai mane ypač sudomina, ji ne moteris, o kažkokia mūsų visų vyro svajonė. Jei nebūčiau jos matęs ir nežinočiau, kad ji mergina, pagalvočiau, kad vyras. Moka muštis, supranta apie automobilius ir dar dirba naktiniam klube.

Kai pradedu gilintis kodėl ji užsiima kikboksu, mane aplanko nerami mintis. Ją kažkas nuskriaudė ir ji dėl to šito išmoko. Kad apsigintų. Mane net šaltukas išpila. Šiandienos jos išvaizda kalba pati už save. Šūdas. Taip sugriežiu dantim, kad net mano stomotologui būtų širdies smūgis. Kiek esu draugavęs su moterimis dar niekada nejaučiau tokio jausmo, lyg norėčiau ją saugoti nuo viso pasaulio blogio. Velnias. Dovydai nenuklysk nuo kelio. Tau reikia rasti būdą prisikasti iki jos ir tada iki lovos. O kai abu pasisotinsim galėsime skirstytis kas sau. Sprendžiant pagal jos būdą ir mitrų liežuvėlį ji ne iš tų kurioms seksas veda prie altoriaus. Cha! Ji net po sekso mano vyriškumą sugebėjo nuleist labai žemai. Šūdas.

Reikia galvoti greitai... Vėl permetu akimis pateiktą informaciją ir man užkliūna vietą, kurioje parašyta, kad lankosi legaliose driftų varžybose. Hmm... Ilgai negalvojęs atsiverčiu netoliese esantį nešiojamąjį kompiuterį ir paieškoje suvedu driftai Vilniuje. Peržvelgęs kelis puslapius pagaliau randu, kad šiandien vienos varžybos vyks. Nusirašau adresą ir nieko negalvodamas paskambinu Andriui.

- Alio.
Sumurma mano pažįstamas, kuris užsiima mašinų remontu ir kiek žinau, dalyvauja panašiose varžybose.

- Sveikas, čia Dovydas.
Užsitęsia tyla. Atitraukęs telefoną nuo ausies pasižiūriu, bet pokalbis dar vyksta.
- Girdi mane?
Mėšlas, jei jis negalės teks skambinti Pauliui, bet po šiandienos akibrokšto visai nenoriu su juo kalbėtis.

- Palauk, pasuksiu už poros minučių.
Ir nieko nepaaiškinęs padeda ragelį. Šūdas.

Nejuokais suirztu, savijauta dar po kokso nevisai gera, o čia dar ir planas nevyksta taip kaip noriu. O gal jos ten nebus? Gal veltui stengiuosi. Bet nuojauta man kužda, kad ji ten bus. Kiek žinau, šiandien ji klubuose nedirba, nebent tam garaže kurio darbo grafikas nenurodytas. Mintis pertraukia suskambęs mobilusis.

- Dovydas.
Prisitatau, nes nepažįstamas numeris.

- Čia Andrius. Nepyk. Reikėjo čia vieną tokią mergą pastatyt į vietą.
Ir sukikena, girdžiu ir merginos juoką. Kažkam linksmą, o aš čia paniuręs sėdžiu. Bet jei viskas pavyks tai nebeilgai.
- Ji man davė savo telefoną, todėl numeris kitas. Kas nutiko?
Kaip visada iš kart prie reikalo. Man tinka.

- Klausyk, nesenai gryžau į Lietuvą, kažkaip norisi truputį pasilinksminti, senai buvau pažiūrėti mašinų lenktynių. Šiandien mačiau neblogos varžybos turėtų būti, gal varom?
Stengiuosi iš balso atrodyti šiek tiek nuobodžiaujantis, nenoriu parodyti, kaip man tai svarbu.

- Aišku, mes kaip tik ten žadam važiuot, prisijunk prie mūsų.
Ir aš išsišiepiu iki ausų.