Raudonas šviesoforas (Baigta)

59. Mėta.

Jaučiu kaip juda kažkas šalia manęs. Bet aš dar nenoriu prabusti. Taip gera ir šilta. Nors galvą šiek tiek skauda. Mėšlas. Sakiau negerti to paskutinio butelio. Nors jei gerai pamenu tai beveik išgeriau jį viena, nes labai nerimavau dėl Dovydo.

- Velnias.
Nieko neatsimenu kaip viskas pasibaigė. Mes su Doratėja gėrėme, daug kalbėjome. Tada aš jai labai daug atskleidžiau. Jai net stengtis nereikėjo, jos tas nekaltas žvilgsnis ir nepatyrimas mane nuginklavo. Su ja taip lengva bendrauti ir jaučiu, kad galiu ja pasitikėti. Niekada dar nebuvau to patyrusi. Aišku Andrius ir Lukas yra geri draugai, bet jie vistiek vyrai. Manau mane dar papirko jos akys, tokios pačios žalios kaip ir Dovydo... Dovydas.

Bandau praplėšti akis. Po perkūnais. Savijauta blogesnė nei galvojau. Dabar galvoje tarsi įsikūrusi roko grupė kuri susprogdins mano sušiktą galvą. Aš sudejuoju.

- Malonu žinoti, kad esate gyva.
Sumurma balsas pasiųsdamas per mano kūną šiurpuliukus. Atmerkiu akis ir matau su kostiumu apsirengusį Dovydą, kuris stovi prie lovos sukryžiavęs rankas ant krūtinės. Velnias, koks jis karštas.
- Ačiū.
Matau jo pasipūteliška šypsena. Mėšlas. Ar aš pasakiau garsai, kad jis karštas?! Užmerkiu akis ir palendu atgal į patalus, net galvą užsikloju. Girdžiu kaip jis nusijuokia. Paršas. Aš mirštu, o jis tyčiojasi iš manęs. Jaučiu kaip įdumba lovą, jis užvirsta ant manęs ir nutraukia apklotą man nuo galvos. Atsimerkiu ir matau jo alkanas akis. Jaučiu kaip nuo jo žvilgsnio sušlampa mano lytis. Kodėl jam užtenka tik tiek ir aš jau pasiruošusi jam?!

- Nulipk.
Bandau pasakyti griežtai, bet pati jaučiu, kad jame trūksta noro. Velnias. Jis tik dar labiau prisiglaudžia.
- Neerzink.
Pro sukąstus dantis ištariu, bet jis mane ignoruoja ir toliau tiesiog mane spaudžia po savimi. Tai toks geras jausmas, bet nesiruošiu jam to parodyti.

- Jaučiu mano sesuo per tave šiandien man neparuoš pusryčių.
Nusivaipo jis, taip užsitarnaudamas mano piktą žvilgsnį.

- Ji tavo sesuo, o ne tarnaitė. Pats pasiruošk.
Subambu, nors norėčiau rėkti, bet bijau, kad galva plyš. Šūdas. Tai tikrai paskutinis kartas kai gėriau, daugiau nei lašo. Nors ar nevisi alkoholikai taip sako? O po to sėkmingai toliau nusilaka iki žemės graibymo... Kaip ir mano tėvas ir motina... Užsimerkiu, nenoriu apie juos dabar galvoti.

- Tą ir ketinu daryti.
Išblaško mane Dovydas. Kol nelabai suvokiu ką jis norėjo tuo pasakyti, jis greit nuo manęs nulipa ir nukloja mane. Aš noriu protestuoti, bet nespėju nei sucypti, kai jis pasilenkia prie mano kojų. Jis pradeda bučiuoti nuo kojų pirštų ir kyla iki kelių, tada vėl tą pati padaro su kita koja. Kažkaip galvoju jam pradėti priešintis, bet... Velnias. Koks gera jausmas. Dabar suprantu ką jis norėjo pasakyti. Jis vėl mane valgys pusryčiams. Varge... Tai mane paveikia labiau nei norėčiau sau pripažinti. Esu bandžiusi nekartą oralinį seksą, bet su juo jis kažkoks kitoks. Jis tai daro lyg garbindamas mane. Atrodo, kad jis tuo mėgaujasi gal net labiau nei aš.

- Po perkūnais.
Sumurmu, kai jo lūpos pagaliau pasiekia mano tarpkojį.

- Man patinka, kad tu čia plika, taip daug lengviau prieiti prie tavo klitorio.
Sumurma jis prieš pasinerdamas mane valgyti. Šūdas. Jis praskiria mano raukšlės ir eina tiesiai prie jo. Mano klubai nevalingai prisijungia prie to veiksmo. Aš aimanuoju ir bandau sulaikyti orgazmą, kuris mane užklups taip greitai.
- Nagi, duok man paragauti tavo atėjimo.
Tada jis dar įkiša pirštą į mane ir aš detonuoja. Noriu rėkti jo vardą, bet jis staigiai ją uždengia savo ranka. Kai paskutiniai traukuliai palieka mano kūną jis atsitraukia ir matau, kai iš jo kelnių kišo jo draugužis. Jis toks didelis ir jau pasiruošęs. Aš apsilaižau lūpas. Nes dabar ir aš norėčiau pusryčiams jo. Velnias, kas man negerai?

Bet kol vėl esu šiek tiek išsiblaškiusi jis užvirsta ant manęs ir staigiu smūgiu įeina į mane. Aš sušnypčiu iš malonumo. Jis pradeda judėti greitai, pakelia marškinėlius ir atidengia mano krūtis. Pasilenkia ir įtraukia viena spenelį, jausmas šauna tiesiai į makštį. Po velnių. Kai jis daro tai su kitu, jaučiu kad orgazmas jau vėl arti. Kaip jis tai sugeba su manimi padaryti?! Anksčiau džiaugdavausi jei bent orgazmą patiriu sekso metu. O jam... Jam užtenka sušiktų penkių minučių ir aš jau arti ribos prie antro.

- Velnias.
Sukuždu. Jis į mane greit pasižiūri ir pakreipia kažkaip klubą, kad man net akyse pasimato žvaigždės. Jis užspaudžia mano burną savo lūpomis, kai jau ruošiuosi vėl dejuoti. Jis dar kelis kartus pastumia ir jaučiu kaip liejasi jo sėkla manyje. Abu suglembame ir bandome atgauti kvapą.

- Tobulas rytas.
Jis greit mane pabučiuoja ir išeina iš manęs. Aš truputį susiraukiu, kai jaučiuosi tuščia be jo. Jis nuleidžia akis į apačią ir pirštu patrina mano vaginą ištepdamas mane mūsų abiejų paleidimais.
- Velnias, kai mane tai įjungia.
Mūsų akys susitinka ir matau, kaip jos blizga.
- Man patinka kai tave pažymiu. Tu mano.
Pavartau akis, nors jo pasakymas man pačiai labai patinka. Kai jis sako, kad aš jo, aš tai jaučiu visame kūne, bet stengiuosi tai ignoruoti, nes žinau, kad kai jam atsibosiu, liksiu su sudaužyta širdimi.

Nespėju net mirktelėti, kai esu apverčiama ir gaunu su delnu per užpakalį.

- Ar tu ką tik...
Vėl jaučiu plaukštelėjimą. Ir nevalingai aikteliu.

- Aš tave pamokysiu gerų manierų.
Jo balse girdimas dominavimas ir mane užlieja karščio banga. Kas per mėšlas?
- Tu nevartai man savo tų nuostabių mėlynų akių.
Vėl pliaukšteli. Jaučiu kaip mano lytis net pradeda pulsuoti. Kas čia buvo?! Tada jis paglosto mano užpakalį ir aš net sudrebu.
- Gera mergaitė.
Kas per velnias? Ar tai tikrai vyksta? Manęs niekada nežavėjo panašios nesąmonės. Bet nežinau kodėl su juo viskas kitaip. Jaučiu kaip jis atitolsta nuo manęs. Aš atsisuku per petį ir stebiu jį. Jo akys šokinėja nuo mano veido atgal prie užpakalio. Jis kažką suurzgia ir pripuola atgal prie manęs. Vėl greitu judesiu yra manyje. O Dieve!
-  Šūdas. Tu visada man pasiruošusi. Tik būk tyli, juk nenori prižadinsi mano sesers.
Ir jis pradeda siūbuoti...